Jaunimo užimtumo iniciatyva yra viena pagrindinių ES finansinių priemonių, skirtų padėti įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programas iki 2023 m. ES ją pradėjo 2013 m., siekdama suteikti paramą jaunuoliams, gyvenantiems regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis buvo aukštesnis nei 25 proc.

2021–2023 m. valstybės narės savo Jaunimo užimtumo iniciatyvai ir Europos socialiniam fondui skiriamus išteklius koronaviruso paveiktiems jaunuoliams padėti gali padidinti dėl papildomo ES finansavimo pagal sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU).

Pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiami jaunuoliai, kurie nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose, įskaitant ilgalaikius bedarbius ir tuos, kurie nėra registruoti kaip darbo ieškantys asmenys. Taip užtikrinama, kad tose Europos vietose, kuriose ši problema opiausia, jaunimas galėtų gauti tikslinę paramą. Vykdant Jaunimo užimtumo iniciatyvą paprastai remiama:

• pameistrystė,
• stažuotės,
• įdarbinimas,
• tolesnis mokymasis siekiant įgyti kvalifikaciją.

Vykdant Jaunimo užimtumo iniciatyvą padedama įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą. Pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad užtikrintų, kad jaunuoliai iki 25 metų per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo gautų tinkamą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, dalyvauti pameistrystės programoje arba atlikti stažuotę.

Jaunimo užimtumo iniciatyva papildo kitą nacionalinio lygmens veiklą, visų pirma Europos socialinio fondo (ESF) remiamą veiklą, kuria siekiama įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programas. Iš ESF gali būti ne tik skiriama tiesioginė parama atskiriems asmenims, jo lėšos padeda reformuoti užimtumo, švietimo, mokymo ir socialines sistemas ir tarnybas.

Finansavimas

2021–2027 m. programavimo laikotarpis

2021–2027 m. laikotarpiu, siekdamos supaprastinimo, ES institucijos Jaunimo užimtumo iniciatyvą įtraukė į „Europos socialinį fondą +“ (ESF+), išlaikydamos orientaciją į jaunimo užimtumą.  Visos valstybės narės turės skirti tinkamą ESF+ išteklių sumą tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriomis remiamas jaunimo užimtumas, švietimas ir mokymas.

Be to, valstybės narės, kuriose 2017–2019 m. buvo viršytas ES vidutinis 15–29 m. nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) rodiklis, jaunimui turėtų skirti bent 12,5 proc. savo ESF+ išteklių.

2014–2020 m. programavimo laikotarpis

Visas Jaunimo užimtumo iniciatyvos 2014–2020 m. biudžetas – 8,9 mlrd. eurų. Pradinis biudžetas buvo 6,4 mlrd. eurų, tačiau atsižvelgdama į nuolat aukštą jaunimo nedarbo lygį, ES 2017 m., 2019 m. ir 2020 m. padidino šį biudžetą iš viso 2,5 mlrd. eurų.

Pusė biudžeto lėšų – tai specialios Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtos biudžeto eilutės lėšos. Jas papildo tokio pat dydžio ESF lėšų suma. Reikalavimus atitinkančios valstybės narės ESF išteklius toliau papildo nacionalinio bendro finansavimo lėšomis. Jaunimo užimtumo iniciatyva įgyvendinama laikantis ESF taisyklių.

Siekdama, kad su Jaunimo užimtumo iniciatyva susijusios veiklos valstybėse narėse būtų imamasi greičiau, ES joms skyrė nemažą išankstinį finansavimą. 2015 m. išankstinio finansavimo suma išimties tvarka padidinta iki 30 proc. specialios Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžeto eilutės lėšų. 

2022-ieji – Europos jaunimo metai

Politinis susitarimas dėl Europos jaunimo metų pasiektas 2021 m. gruodžio mėn. 2022 m. Komisija koordinuos įvairią veiklą, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis, jaunimo organizacijomis ir pačiu jaunimu.

Daugiau informacijos rasite Europos jaunimo portale.