Archive:Užimtumas. Metinė statistika

Duomenys išgauti 2020 m. balandžio mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. rugsėjo mėn.

This Statistics Explained article has been archived on 10 June 2021, for updated data see Employment - annual statistics.

Highlights

2019 m. pasiektas aukščiausias nuo 2005 m. 20–64 m. asmenų užimtumo lygis ES 27 – 73,1 proc.

ES 27 lygmeniu vyrų ir moterų užimtumo skirtumas nuo 2005 m. sumažėjo, tačiau 2019 m. vyrų užimtumo lygis vis dar buvo 11,7 proc. punktų didesnis nei moterų.

1 interaktyvusis grafikas. Užimtumas (iš viso, moterų, vyrų, jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų) 2005–2019 m.
(20–64 m. gyventojų proc. dalis)
Šaltinis – Eurostatas

Šiame straipsnyje supažindinama su naujausia Europos Sąjungos (ES) užimtumo statistika, pagrįsta ES darbo jėgos tyrimu (DJT). Apskritai iš užimtumo statistinių duomenų matyti, kad esama didelių skirtumų lyties, amžiaus ir įgyto išsilavinimo atžvilgiu, be to, smarkiai skiriasi ir atskirų ES valstybių narių darbo rinkos.

Pažymėtina, kad interaktyviųjų grafikų tekste ir straipsnyje nurodyti skaičiai ir normos gali kai kuriais atvejais skirtis dėl to, kad pradiniai duomenys nuolat tikslinami: interaktyviuosiuose grafikuose naudojami naujausi duomenys (pagrįsti Eurostato duomenų baze Užimtumas ir nedarbas (darbo jėgos tyrimas)), o straipsnio tekste naudojami 2020 m. balandžio mėn. duomenys.

Full article

Didžiausias nuo 2005 m. užregistruotas užimtumo lygis

2019 m. ES 27 20–64 m. amžiaus grupės asmenų užimtumo lygis – kaip paaiškėjo atlikus ES darbo jėgos tyrimą (ES DJT) – siekė 73,1 proc. ir tai yra didžiausias kada nors užregistruotas ES metinis vidurkis. Vis dėlto, tarp atskirų šalių esama didelių skirtumų (žr. 1 žemėlapį ir 1 interaktyvųjį grafiką). Švedijos užimtumo lygis yra aukščiausias ES: 82,1 proc. Toks aukštas lygis taip pat pasiektas kai kuriose ELPA šalyse: Islandijoje (85,9 proc.) ir Šveicarijoje (82,9 proc.).

1 žemėlapis. Užimtumo lygis, 20–64 m. amžiaus grupė, 2019 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)

2010 m. Europos Vadovų Taryba priėmė strategiją „Europa 2020“. Joje akcentuojamas ES ekonomikos stiprinimas ir pasirengimas kito dešimtmečio uždaviniams. Vienas iš pagrindinių šios strategijos ES lygmens tikslų – iki 2020 m. pasiekti, kad 20–64 m. amžiaus grupės asmenų užimtumo lygis būtų bent 75 proc.

Nors visos ES 27 valstybės narės 2019 m. dar nepasiekė savo tikslo, 17 ES valstybių narių strategijos „Europa 2020“ tikslą pasiekė ar net viršijo. Tai trys Šiaurės valstybės narės (Švedijos, Danija ir Suomija), trys Baltijos jūros regiono valstybės narės (Estija, Lietuva ir Latvijos), taip pat Nyderlandai, Vokietija, Čekija, Slovėnija, Portugalija, Kipras, Vengrija, Malta, Airija, Austrija ir Bulgarija (žr. 1 žemėlapį). Jungtinėje Karalystėje, taip pat Islandijoje, Šveicarijoje ir Norvegijoje užimtumo lygis taip pat viršijo 75 proc. Kita vertus mažiausius rodiklius turinčiose šalyse užimtumo lygis buvo gerokai mažesnis už ES tikslą, t. y. nesiekė 70 proc. Kroatijoje, Italijoje, Ispanijoj ir Graikijoje. Pastarosios rodiklis buvo mažiausias iš visų ES valstybių narių (61,2 proc.). Šalių kandidačių – Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos ir Turkijos – registruotasis užimtumo lygis buvo ne daugiau kaip 65 proc.

1 interaktyvusis grafikas. Užimtumas (iš viso, moterų, vyrų, jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų) 2005–2019 m.
(20–64 m. gyventojų proc. dalis)
Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)

2005–2019 m. bendrasis 20–64 m. amžiaus gyventojų užimtumo lygis ES 27 išaugo 6,3 proc. punktų: nuo 66,8 proc. iki 73,1 proc. Vis dėlto pastaraisiais metais darbo rinkos padėtis įvairiose šalyse buvo labai įvairi. Užimtumo lygis per minėtą laikotarpį išaugo visose šalyse, išskyrus Graikiją (−3,2 proc. punktų). Didžiausias padidėjimas užfiksuotas Maltoje (19,8 proc. punktų: nuo 57,4 proc. iki 77,2 proc.) ir Lenkijoje (14,7 proc. punktų: nuo 58,3 proc. iki 73,0 proc.).

Moterų užimtumo lygis didėja

2019 m. vyrų užimtumo lygis buvo aukštesnis nei moterų visose ES 27 valstybėse narėse. Tai būdinga visam 2005–2019 m. laikotarpiui, išskyrus du atvejus: Latvijos rodiklius 2010 m. ir Lietuvos rodiklius 2009 ir 2010 m. Tačiau bendroji vyrų ir moterų užimtumo lygio raida 2005–2019 m. buvo kitokia (1 interaktyviojo grafiko antroji ir trečioji piktogramos).

Nuo 2005 m. moterų užimtumo lygis augo visoje Europoje (8,6 proc. punktų ES lygmeniu). 2005–2019 m. labiausiai išaugo moterų užimtumo lygis Maltoje (+31,9 proc. punktų), Bulgarijoje ir Lenkijoje (po +13,6 proc. punktų). 2019 m. aukščiausias moterų užimtumo lygis nustatytas Švedijoje (79,7 proc.), o žemiausias – Italijoje (53,8 proc.) ir Graikijoje 51,3 proc.).

Tuo tarpu vyrų užimtumo lygis 2005–2019 m. ES lygmeniu didėjo mažiau (+3,9 proc. punktų) nei moterų. Vyrų užimtumo lygis net sumažėjo septyniose ES valstybėse narėse, o akivaizdžiausi pokyčiai pastebėti Graikijoje (−8,0 proc. punktų: nuo 79,3 proc. 2005 m. iki 71,3 proc. 2019 m.) ir Ispanijoje (−5,8 proc. punktų: nuo 79,8 proc. iki 74,0 proc.).

Atitinkamai moterų ir vyrų užimtumo lygio skirtumas ES lygmeniu sumažėjo nuo 16,4 proc. punktų 2005 m. iki 11,7 proc. punktų 2019 m. Ši tendencija buvo būdinga visoms ES valstybėms narėms, išskyrus Vengriją, Lenkiją, Estiją ir Rumuniją. Ypač didelis sumažėjimas nustatytas Maltoje (vyrų ir moterų užimtumo skirtumas pasikeitė −24,9 proc. punktų) dėl augančio moterų užimtumo lygio. Šis skirtumas taip pat labai sumažėjo Ispanijoje (−12,8 proc. punktų) ir Liuksemburge (−11,9 proc. punktų), nes mažėjo vyrų užimtumo lygis ir didėjo moterų užimtumo lygis.

Vyresnio amžiaus asmenų užimtumas auga, jaunimo – mažėja

Nors jaunimo (15–24 m.) užimtumo lygis ES 2005–2019 m. šiek tiek didėjo (+0,2 proc. punktų), beveik pusės ES valstybių narių (13 šalių) nacionaliniai rodikliai mažėjo. Jaunimo užimtumas ypač sumažėjo Airijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Danijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Kipre. Kita vertus, vyresnio amžiaus (55–64 m.) asmenų užimtumo lygis per tą patį laikotarpį apskritai padidėjo, ypač Bulgarijoje, Vokietijoje, Slovakijoje ir Nyderlanduose (1 interaktyviojo grafiko ketvirtoji ir penktoji piktogramos).

Kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo didesnis užimtumas

Išsilavinimo lygis gali labai paveikti užimtumo lygį (2 interaktyvusis grafikas). 2019 m. ES tretinį išsilavinimą įgijusių (baigusių sutrumpintas aukštojo mokslo programas, bakalauro, magistro arba daktaro ar lygiaverčio lygio studijas) (ISCED 5–8 lygmenys) 20–64 m. amžiaus gyventojų užimtumo lygis buvo 84,8 proc. Šis rodiklis kur kas didesnis nei žemesnį (pradinį arba pagrindinį) išsilavinimą (ISCED 0–2 lygmenys) įgijusių asmenų (55,8 proc.). Tarp minėtųjų grupių rodiklių patenka vidurinio ugdymo arba profesinio mokymo turint vidurinį išsilavinimą programas (ISCED 3–4 lygmenys) baigusių ES 27 gyventojų užimtumo lygis – 73,4 proc. Šie skaičiai gali suponuoti, kad įgijus aukštesnio lygio išsilavinimą taip pat padidėja tikimybė rasti darbą.

Be to, kad (vertinant šias tris išsilavinimo grupes) žemesnio lygio išsilavinimą įgiję asmenys turi mažiausią galimybę rasti darbą, jie taip pat smarkiausiai nukentėjo nuo pastarosios krizės: ES lygmeniu 2007–2013 m. užimtumo lygis šioje grupėje sumažėjo 5,4 proc. punktų. Vidutinio arba aukšto lygio išsilavinimą turinčių asmenų užimtumas atitinkamai mažėjo 1,8 proc. punktų (abiejų grupių).

2 interaktyvusis grafikas. Užimtumo lygis pagal išsilavinimą 2005–2019 m.
(20–64 m. amžiaus gyventojų, turinčių žemesnio, vidutinio ar aukšto lygio išsilavinimą, proc. dalis)
Šaltinis – Eurostatas

2 interaktyviajame grafike parodoma išsilavinimo svarba norint turėti daugiau galimybių darbo rinkoje. Pavyzdžiui, Slovakijoje 2019 m. žemesnio lygio išsilavinimą turinčių asmenų užimtumo lygis buvo 36,1 proc., tai kur kas mažiau nei vidutinio lygio išsilavinimą turinčių asmenų (75,6 proc.) ir aukšto lygio išsilavinimą turinčių asmenų (80,6 proc.). Ši tendencija taip pat būdinga Kroatijai (39,5 proc. (vidutinio lygio), palyginti su 66,6 proc. (žemesnio lygio)), Čekijai (53,4 proc., palyginti su 81,3 proc.), Bulgarijai (51,2 proc., palyginti su 76,0 proc.) ir Lenkijai (44,6 proc., palyginti su 69,2 proc.). Taip pat verta šiuo atžvilgiu atkreipti dėmesį į Prancūzijos rodiklius: 51,7 proc., 70,1 proc. ir 83,3 proc. (atitinkamai žemesnio, vidutinio ir aukšto lygio išsilavinimas), kai įtraukiami užjūrio departamentai. Jų neįtraukus užimtumo rodikliai šiose trejose grupėse – atitinkamai 52,5 proc., 70,4 proc. ir 83,4 proc. Taigi skirtumas tarp žemyninės Prancūzijos (neįtraukiant užjūrio departamentų) ir visos Prancūzijos (įtraukus užjūrio departamentus) mažėja didėjant išsilavinimo lygiui.

Specialistai sudaro didžiausią grupę ES 27

Kalbant apie profesines grupes (ISCO), 2019 m. ES 27 (žr. 1 grafiko dešinę pusę) specialistai sudarė didžiausią grupę – 19,5 proc. visų darbuotojų. Antroji pagal dydį grupė – techniniai bei susijusių sričių specialistai (16,9 proc.), o trečioji – paslaugų ir pardavimo sektorių darbuotojai (16,3 proc.). Dvi mažiausios grupės buvo kvalifikuoti žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių darbininkai (3,3 proc.) ir ginkluotųjų pajėgų profesijų atstovai (0,6 proc.).

Vis dėlto, vertinant vien profesiją darbuotojų ekonominės, socialinės ir kultūrinės charakteristikos atskleidžiamos pernelyg siaurai. Todėl imtas taikyti platesnis klasifikatorius pagal socialines ir ekonomines grupes, vadinamosios Europos socialinės ir ekonominės grupės (ESeG). Pagal jį profesija derinama su užimtumo statusu. Skirstant pagal šį klasifikatorių 2019 m. ES 27 (žr. 1 grafiko dešinę pusę) didžiausia grupė taip pat buvo specialistai (19,4 proc.), tačiau antroje vietoje atsidūrė žemesniojo lygmens samdomieji darbuotojai (18,6 proc.), o trečioje – kvalifikuoti pramonės sektoriaus darbuotojai (17,1 proc.).

1 grafikas. Dirbantys asmenys pagal profesiją ir socialinę bei ekonominę grupę, 20–64 m. amžiaus grupė, ES 27, 2019 m.
(procentinė visų darbuotojų dalis)
Šaltinis – Eurostatas (lfsa_egais) ir (lfsa_esega)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Užimtumo statistika. 1 grafikas (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Šaltinis – Europos Sąjungos darbo jėgos tyrimas (ES DJT) yra didžiausias Europos namų ūkių atrankinis tyrimas, kurio metu gaunami ketvirtiniai ir metiniai 15 metų ir vyresnių asmenų, taip pat darbo jėgai nepriklausančių asmenų dalyvavimo darbo rinkoje rezultatai. Į tyrimą įtraukiami privačių namų ūkių gyventojai. Į rezultatus neįtraukiami karo tarnybos šauktiniai arba viešuosius darbus atliekantys asmenys. ES DJT grindžiamas tomis pačiomis tikslinėmis gyventojų grupėmis ir visose šalyse vartojamos tos pačios apibrėžtys, o tai reiškia, kad šalių rezultatai yra palyginami. Šis tyrimas yra svarbus informacijos apie padėtį ir tendencijas nacionalinėse ir ES darbo rinkose šaltinis. Kas ketvirtį dalyvaujančiose šalyse surengiama apie 1,8 mln. interviu, kad būtų gauta statistinė informacija maždaug 100 kintamųjų parengti. Dėl informacijos įvairovės ir didelės imties ES DJT taip pat yra svarbus kitų Europos statistinių duomenų, pavyzdžiui, švietimo arba regioninių, šaltinis.

Ataskaitinis laikotarpis – metiniai rezultatai gaunami apskaičiavus keturių metus sudarančių ketvirčių vidurkius.

Aprėptis – tyrimo rezultatai apima visas Europos Sąjungos valstybes nares, Jungtinę Karalystę, ELPA valstybes nares Islandiją, Norvegiją ir Šveicariją, taip pat šalis kandidates Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją, Serbiją ir Turkiją. Kipro atveju tyrimas apima tik Kipro Respublikos Vyriausybės kontroliuojamą Kipro teritoriją.

Europos suvestiniai rodikliai – „ES“ ir „ES 27“ rodo, kad kalbama apie visą ES, sudarytą iš 27 valstybių narių. Jei duomenų apie šalį nėra, apskaičiuojant atitinkamus suvestinius rodiklius atsižvelgiama į tos pačios šalies paskutinio turimo laikotarpio duomenis. Tokie atvejai nurodomi.

Apibrėžtys – atliekant tyrimą vartojamos sąvokos ir apibrėžtys atitinka Tarptautinės darbo organizacijos gaires. Užimtumas apima 15 metų ir vyresnius asmenis (16 metų ir vyresnius Ispanijoje ir Italijoje, 15–74 metų Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje ir 16–74 metų asmenis – Islandijoje), gyvenančius privačiuose namų ūkiuose, kurie per tiriamąją savaitę dirbo, net jei tik vieną valandą, už atlyginimą, pelną ar naudą šeimai arba nedirbo, tačiau turėjo darbą ar verslą, iš kurio laikinai neatvyko, pavyzdžiui, dėl ligos, atostogų, darbo ginčų ar švietimo ir mokymo.

Užimtumą galima vertinti pagal asmenų ar darbo vietų skaičių visos darbo dienos ekvivalentais arba dirbtas valandas. Visiems šiame straipsnyje pateiktiems įverčiams naudoti asmenų skaičiaus duomenys; pateikta užimtumo lygio informacija taip pat pagrįsta asmenų skaičiaus įverčiais. Užimtumo statistika dažnai teikiama kaip užimtumo lygis, kad būtų galima neatsižvelgti į kintantį šalių gyventojų skaičių ir lengviau lyginti įvairių dydžių šalių duomenis. Paprastai skelbiamas darbingo amžiaus gyventojų užimtumo lygis. Dažniausiai darbingas amžius yra 15–64 m., tačiau kai kuriose valstybėse, pvz., Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Islandijoje, taikoma 16–64 m. amžiaus grupė. Kitos tarptautinės statistikos organizacijos 15–64 m. amžiaus grupę taip pat laiko standartine (nors kai kurie politikos formuotojai vis daugiau svarbos teikia 20–64 m. amžiaus grupei, nes vis daugiau ES gyventojų tęsia studijas tretinio mokslo įstaigose).

DJT užimtumo sąvoka skiriasi nuo nacionalinių sąskaitų užimtumo sąvokos, nes pastarojoje nenustatoma amžiaus ar namų ūkio rūšies apribojimų, ji taip pat apima nerezidentus, prisidedančius prie BVP, ir karo tarnybos šauktinius ar viešuosius darbus atliekančius asmenis.

Apžvalginiame tinklalapyje, skirtame ES darbo jėgos tyrimui, pateikiamos nuorodos į penkis straipsnius, kuriuose galima rasti išsamią techninę ir metodinę informaciją.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad Eurostatas pateikia du rodiklių rinkinius, susijusius su metiniu užimtumo lygiu, kurie naudojami skirtingais tikslais ir kai kuriais atvejais vienas nuo kito skiriasi:

1) pagrindiniai rodikliai– koreguojami atsižvelgiant į sezoną. Jie apima pagrindinius rodiklius pagal strategiją „Europa 2020“ ir atitinkamai naudojami šios strategijos tikslams stebėti (ES ir nacionaliniais lygmenimis). Jie nėra pernelyg smulkiai skirstomi ir paprastai apie 20–64 m. amžiaus grupę. Atkreipkite dėmesį į tai, kad dėl Prancūzijos skelbiamos dvi duomenų eilutės: viena apima užjūrio departamentus (nuo 2003 m.), o kita skirta žemyninei Prancūzijai be užjūrio departamentų (nuo 1992 m.). Pastaroji vertinama pagal strategiją „Europa 2020“ ir taip pat įtraukiama į atitinkamus ES ir euro zonos suvestinius rodiklius.

2) išsamūs rezultatai– nekoreguojami atsižvelgiant į sezoną. Šie duomenys suskirstomi labai smulkiai, todėl juos galima naudoti išsamesnei analizei. Dėl Prancūzijos skelbiama tik viena duomenų eilutė. Joje pateikiami duomenys apie žemyninę Prancūziją iki 2013 m. ketvirtojo ketvirčio, o nuo 2014 m. įtraukiami ir Prancūzijos užjūrio departamentai.

Šiame straipsnyje pateikiami daugumos pagrindinių rodiklių metiniai rezultatai.

Pagrindinės sąvokos Kai kurios svarbiausios užimtumo charakteristikos pagal ES DJT:

samdomaisiais darbuotojais vadinami viešajam ar privačiajam darbdaviui dirbantys asmenys, gaunantys įvairios formos darbo pajamas, pvz., darbo užmokestį, mokėjimus pagal darbo rezultatą arba natūra; taip pat įtraukiami nešauktiniai ginkluotųjų pajėgų nariai;
savarankiškai dirbantys asmenys turi savo verslą, ūkį ar verčiasi privačia profesine praktika. Laikoma, kad savarankiškai dirbantis asmuo ataskaitinę savaitę dirbo, jei jis atitinka vieną iš šių kriterijų: dirba siekdamas pelno; skiria laiko verslo veikimui užtikrinti arba steigia verslo vienetą;
ar asmuo dirba visą darbo dieną, ar ne, paprastai įrašoma pagal tiesioginį respondento atsakymą. Pagrindinės išimtys – Nyderlandai ir Islandija, kur taikomas 35 valandų ribinis dydis, Švedija, kur taikomas ribinis dydis savarankiškai dirbantiems asmenims, ir Norvegija, kur asmenų, dirbančių 32–36 valandas, klausiama, ar jie dirba visą darbo dieną, ar dalį;
ne vieną darbą turinčių darbuotojų rodikliai aprėpia tik asmenis, kurie tuo pat metu turi daugiau nei po vieną darbą; į šiuos rodiklius neįtraukiami ataskaitinę savaitę darbą pakeitusių asmenų duomenys;
laikoma, kad samdomasis darbuotojas yra laikinas, jei jis ir darbdavys sutaria, kad darbas baigsis esant objektyvioms sąlygoms, pvz., tam tikrą dieną, pabaigus užduotį ar grįžus į nuolatiniam darbuotojui. Tokiems darbuotojams priskiriami: sezoniniai darbuotojai; agentūros ar darbo biržos įdarbinti asmenys, perleisti trečiajai šaliai, kad atliktų konkrečią užduotį (išskyrus tuos atvejus, kai pasirašoma neterminuota darbo sutartis); specialias mokymo sutartis sudarę asmenys.

Išsilavinimo lygis – tai įgyto išsilavinimo lygis, t. y. aukščiausios sėkmingai pabaigtos studijos. Žemesniojo lygio išsilavinimas siejamas su ISCED 0–2 lygmenimis (žemesnis nei pradinis, pradinis ir pagrindinis), vidutinio – su ISCED 3 ir 4 lygmenimis (vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo turint vidurinį išsilavinimą programos), o aukštojo – su ISCED 5–8 lygmenimis (tretinis išsilavinimas).

Europos socialinės ir ekonominės grupės (ESeG) – tai išvestinis klasifikatorius, pagal kurį, aprėpiant visą Europos Sąjungą, galima grupuoti asmenis pagal panašias ekonomines, socialines ir kultūrines charakteristikas, remiantis tik pagrindiniais socialiniais kintamaisiais, siekiant užtikrinti, kad duomenis būtų patogu naudoti visuose socialiniuose tyrimuose, o rezultatai būtų palyginami. Svarbiausi pagrindiniai socialiniai kintamieji – „Darbo statusas pagal TDO“, „Užimtumo statusas“, „Profesija“ (pagal ISCO-08) ir „Asmens deklaruojamas užimtumo statusas“. Su klasifikatoriumi ir aiškinamosiomis pastabomis galima išsamiai susipažinti ESeG skirtame Eurostato klasifikatorių serverio RAMON tinklalapyje.

Aplinkybės

Užimtumo statistiką galima naudoti įvairiems tyrimams, įskaitant makroekonominius (kai darbas vertinamas kaip gamybos veiksnys), našumo ar konkurencingumo. Be to, ją galima naudoti įvairiems su asmens užimtumo padėtimi susijusiems socialiniams ir elgsenos aspektams tyrinėti, pvz., nagrinėjant mažumų socialinę integraciją arba vertinant užimtumą kaip namų ūkių pajamų šaltinį.

Užimtumo rodiklis yra ir struktūrinis, ir trumpojo laikotarpio rodiklis. Naudojant jį kaip struktūrinį rodiklį, pagal darbo jėgos pasiūlą ir paklausą arba užimtumo kokybę galima aiškintis darbo rinkų ir ekonomikos sistemų struktūrą. Kaip trumpojo laikotarpio rodiklis jis atspindi verslo ciklą, tačiau šiuo atžvilgiu jo aprėptis ribota, nes užimtumo rodiklis dažnai laikomas praeities tendencijos rodikliu.

Užimtumo statistika svarbi daugeliui ES politikos sričių. 1997 m. lapkričio mėn. Liuksemburge vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl užimtumo buvo patvirtinta Europos užimtumo strategija (EUS). Ji patikslinta 2005 m., siekiant glaudžiau suderinti su atnaujintais Lisabonos tikslais, o 2008 m. liepos mėn. atnaujintos 2008–2010 m. užimtumo politikos gairės. 2010 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“. ir 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba oficialiai jį patvirtino. Europos Vadovų Taryba pritarė penkiems pagrindiniams tikslams, kurių pirmas – iki 2020 m. padidinti 20–64 m. moterų ir vyrų užimtumo lygį iki 75 proc. ES valstybės narės gali nustatyti savo nacionalinius tikslus, atsižvelgdamos į minėtus pagrindinius tikslus, ir parengti nacionalines reformų programas, kuriose nurodomi veiksmai, kurių jos ketina imtis strategijai įgyvendinti. Remiantis strategija „Europa 2020“, EUS raginama imtis priemonių, padėsiančių iki 2020 m. pasiekti šiuos tris pagrindinius tikslus:

– kad darbą turėtų 75 proc. 20–64 m. asmenų;
– kad nebaigiančių mokyklos moksleivių dalis nebūtų didesnė nei 10 proc., o bent 40 proc. 30–34 m. amžiaus asmenų turėtų tretinį išsilavinimą;
– bent 20 mln. sumažinti skurde gyvenančių ir socialiai atskirtų žmonių arba žmonių, kuriems tai gresia, skaičių.

Lėtas atsigavimas po finansų ir ekonomikos krizės ir vis daugiau duomenų apie nedarbo didėjimą paskatino Europos Komisiją 2012 m. balandžio 18 d. pateikti užimtumo srities dokumentų rinkinį, kuriame pateikta pasiūlymų, kaip didinti užimtumą. Šiuose pasiūlymuose, be kitų sričių, daug dėmesio skiriama darbo vietų kūrimo paklausai ir siūloma būdų, kaip ES valstybės narės galėtų skatinti įdarbinti daugiau žmonių, pvz., mažindamos darbo jėgos mokesčius arba labiau remdamos steigiančiuosius įmones. Be to, pasiūlymuose siekiama nustatyti ekonomikos sritis, kuriose galima sukurti naujų darbo vietų, pvz., ekologiškos ekonomikos, sveikatos paslaugų bei informacinių ir ryšių technologijų sektoriai.

2012 m. gruodžio mėn., reaguodama į aukštą ir augantį jaunimo nedarbo lygį keliose ES valstybėse narėse, Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl dokumentų rinkinio „Jaunimo užimtumo didinimas“ (COM(2012) 727 final). Šis priemonių rinkinys – platesnio užimtumo dokumentų rinkinio veiksmų, skirtų jaunimui, tąsa. Jame pateikta įvairių pasiūlymų, pvz.:

visi jaunuoliai iki 25 m. turėtų per keturis mėnesius nuo tada, kai pabaigia formaliojo švietimo programą ar netenka darbo, gauti kokybišką darbo pasiūlymą, galimybę tęsti mokslus, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę (vadinamoji jaunimo garantija);
pradėti konsultacijas su Europos socialiniais partneriais dėl stažuočių kokybės sistemos, kad jaunimas saugiomis sąlygomis galėtų įgyti kokybiškos darbo patirties;
sukurti Europos pameistrystės aljansą, siekiant, kad jaunimas turėtų daugiau kokybiškesnių pameistrystės galimybių ir būtų mažinamos jaunimo judumo kliūtys.

Pastangos mažinti jaunimo nedarbą tęsėsi ir 2013 m., Europos Komisijai pateikus „Jaunimo užimtumo iniciatyvą“ (COM(2013) 144 final), kuria siekiama sustiprinti ir paspartinti dokumentų dėl jaunimo užimtumo didinimo rinkinyje numatytas priemones. Minėtoje iniciatyvoje numatyta visų pirma remti nesimokančius ar nedirbančius jaunuolius regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 proc. Vėliau priimtas dar vienas Komunikatas „Susitelkime dėl Europos jaunimo. Raginimas spręsti jaunimo nedarbo problemą“ (COM(2013) 447 final), kuriuo siekiama paspartinti „jaunimo garantijos“ įgyvendinimą ir padėti ES valstybėms narėms ir įmonėms įdarbinti daugiau jaunimo.

Vienas iš pagrindinių 2014 m. kadenciją pradėjusios Komisijos narių kolegijos prioritetų – dėmesys naujų darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir investicijoms, siekiant mažinti reglamentavimą, išmaniau išnaudoti turimus finansinius išteklius ir viešąsias lėšas. 2015 m. vasario mėn. Europos Komisija paskelbė konkrečioms šalims skirtas ataskaitas, kuriose nagrinėjama ES valstybių narių ekonominė politika ir teikiama informacijos apie jų artimiausių metų prioritetus, nustatytus siekiant skatinti ekonomiką augti ir kurti naujas darbo vietas. Taip pat vasario mėn. Europos Komisija pasiūlė skirti 1 mlrd. EUR jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų 2015 metams, kad ES valstybės narės galėtų gauti iki 30 kartų daugiau išankstinio finansavimo jaunimo užimtumo lygiui skatinti ir taip padėtų iki 650 000 jaunuolių gauti darbą.

2016 m. birželio mėn. Europos Komisija priėmė Europos įgūdžių darbotvarkę (COM(2016) 381/2) „Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“. Ja siekiama užtikrinti, kad žmonės įgytų įgūdžių, kurių jiems reikia dabar ir reikės ateityje, siekiant didinti įsidarbinimo galimybes, konkurencingumą ir augimą ES.

Neseniai (2017 m. lapkričio 17 d.) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija kartu pasirašė dokumentą dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Siekiant užtikrinti, kad piliečiai turėtų naujų ir veiksmingesnių teisių, daugiausia dėmesio šioje srityje skiriama užimtumo ir socialinei politikai. Ramsčio struktūrą sudaro 3 pagrindinės kategorijos: 1) lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; 2) tinkamos darbo sąlygos ir 3) socialinė apsauga ir įtrauktis. Visų pirma, lankstesnė darbo tvarka šiandien teikia naujų darbo galimybių (visų pirma jaunimui), tačiau tuo pačiu metu gali didinti nesaugumą ir nelygybę. „Vienas iš svarbiausių šios Komisijos kadencijos prioritetų – kurti teisingesnę Europą ir stiprinti jos socialinį aspektą. Europos socialinių teisių ramstį papildo socialinių rodiklių suvestinė, kurioje ramsčio įgyvendinimas bus matomas registruojant ES šalių tendencijas ir rezultatus 12-oje sričių. Šios suvestinės duomenimis bus naudojamasi vykdant ekonominės politikos koordinavimą – Europos semestrą. Be to, suvestinė padės įvertinti pažangą visoje ES siekiant vadinamojo socialinio AAA reitingo.