Archive:Prieglobsčio statistika

Duomenys išgauti 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. gegužės 26 d. (dalys apie nelydymų nepilnamečių prašymus ir sprendimus dėl prieglobsčio prašymų).

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. liepos mėn.

This Statistics Explained article has been archived on 2 April 2021.

Highlights

2019 m. 612 700 prieglobsčio prašytojų pirmą kartą pateikė tarptautinės apsaugos prašymą vienoje iš ES 27 valstybių narių.

2019 m. pagrindinės šalys, kurių piliečiai prašė prieglobsčio ES 27, buvo Sirija, Afganistanas ir Venesuela.

2019 m. 38 % pirmosios instancijos sprendimų dėl prieglobsčio ES 27 buvo teigiami.

Prieglobsčio prašytojų skaičius (ne ES 27 piliečiai), ES 27, 2008–2019 m.

(¹) 2008–2014 m. – Kroatijos duomenų nėra.
(²) 2008 m. – Bulgarijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Austrijos, Rumunijos, Slovakijos ir Suomijos duomenų nėra. 2009 m. – Bulgarijos, Graikijos, Ispanijos, Kroatijos,
Liuksemburgo, Vengrijos, Austrijos, Rumunijos, Slovakijos ir Suomijos duomenų nėra. 2010 m. – Bulgarijos, Graikijos, Kroatijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Austrijos, Rumunijos ir Suomijos duomenų nėra.
2011 m. – Kroatijos, Vengrijos, Austrijos ir Suomijos duomenų nėra. 2012 m. – Kroatijos, Vengrijos ir Austrijos duomenų nėra. 2013 m. – Austrijos duomenų nėra.
Šaltinis – Eurostatas (duomenų kodas internete: migr_asyappctza)

Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie prieglobsčio prašytojų skaičių ir sprendimų dėl prieglobsčio prašymų skaičių Europos Sąjungoje (ES) pastaruoju laikotarpiu. Prieglobstis – tai tam tikros formos tarptautinė apsauga, valstybės užtikrinama jos teritorijoje. Prieglobstis suteikiamas asmenims, kuriems jų pilietybės ir (arba) gyvenamojoje šalyje apsauga neužtikrinama, pvz., asmuo bijo ten būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinės nuomonės.

Full article

2019 m. prieglobsčio prašytojų skaičius augo

Būtinybė prašyti tarptautinės apsaugos yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės būna priversti kirsti sienas. Kaip matyti iš 1 grafiko, 2008–2012 m. ES 27 prieglobsčio prašymų skaičius palaipsniui didėjo, o vėliau ėmė augti sparčiau: 400 500 – 2013 m., 594 200 – 2014 m., o 2015 m. – apie 1,3 mln. 2016 m. šis skaičius šiek tiek sumažėjo iki maždaug 1,2 mln. 2017 m. prieglobsčio prašymų skaičius, palyginti su 2016 m., gerokai sumažėjo – 44,5 proc., ir 2018 m. toliau mažėjo.

2019 m. 27 dabartinių Europos Sąjungos valstybių narių (ES 27) tarptautinės apsaugos paprašė 676 300 prieglobsčio prašytojų – 11,2 proc. daugiau, palyginti su 2018 m. Tai pirmas kartas nuo 2015 m., kai prieglobsčio prašymų skaičius didėjo, palyginti su ankstesniais metais.

1 grafikas. Prieglobsčio prašytojų skaičius (ne ES 27 piliečiai), ES 27, 2008–2019 m.
Šaltinis – Eurostatas (migr_asyappctza)

2019 m. pirmą kartą prašymą pateikė 612 700 asmenų

Prieglobsčio prašytojų, prašymą teikiančių pirmą kartą, skaičius ES 27 ^[1] 2019 m. buvo 612 700. Pirmą kartą tarptautinės apsaugos prašymą teikiantis asmuo – tai asmuo, kuris atitinkamoje ES valstybėje narėje pirmą kartą pateikia prieglobsčio prašymą. Šiai kategorijai nepriklauso prašymą (toje valstybėje narėje) jau teikę asmenys ir todėl šis rodiklis tiksliau atspindi, kiek naujų tarptautinės apsaugos prašančių asmenų atvyko į duomenis teikiančią valstybę narę. 2019 m. ES 27 kartotinių prašymų teikėjų (asmenų, pateikusių daugiau nei vieną prašymą) skaičius buvo 63 600, t. y. 9,4 proc. visų prašymą pateikusių asmenų skaičiaus.

Naujausias 2019 m. rodiklis rodo, kad, palyginti su ankstesniais metais, ES 27 pirmą kartą prašymą teikiančių asmenų skaičius padidėjo 63 700 (nuo 549 000 2018 m. iki 612 700 2019 m.). Pagrindinės padidėjimo priežastys: prieglobsčio prašė daugiau asmenų iš Venesuelos, Kolumbijos ir Afganistano (žr. 2 grafiką).

2 grafikas. Pirmą kartą prašymą dėl prieglobsčio teikiančių asmenų (ne ES 27 šalių piliečių) pilietybė (ES 27, 2018 ir 2019 m.)
(tūkst.)
Šaltinis – Eurostatas (migr_asyappctza)

Dažniausia pirmą kartą prašymą teikiančių asmenų pilietybė – Sirijos, Afganistano ir Venesuelos

Nuo 2013 m. Sirija yra pagrindinė prieglobsčio ES 27 valstybėse narėse prašytojų pilietybės šalis. 2019 m. pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų iš Sirijos skaičius ES 27, palyginti su 2018 m. (80 000), sumažėjo iki 74 400, o Sirijos piliečių dalis bendrame ES 27 rodiklyje atitinkamai sumažėjo nuo 14,6 proc. iki 12,1 proc.

Afganistano piliečiai sudarė 8,6 proc. bendro pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų skaičiaus, Venesuelos – 7,3 proc., o Kolumbijos ir Irako – atitinkamai 5,2 proc. ir 4,4 proc.

Kalbant apie ES 27 didžiausias pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų grupes pagal pilietybę 2019 m., palyginti su 2018 m., didžiausias augimas buvo Venesuelos (22 600 prašymų, arba +101,9 proc. daugiau), Kolumbijos (21 800 prašymų, arba +216,7 proc. daugiau), ir Afganistano (13 600 prašymų, arba +34,8 proc. daugiau) piliečių grupėse. Didžiausias sumažėjimas pastebėtas Irako (9 500 prašymų, arba −26,2 proc. mažiau) ir Sirijos (5 700 prašymų, −7,1 proc. mažiau) piliečių grupėse ^[2].

Pagrindinės paskirties šalys: Vokietija, Prancūzija ir Ispanija

2019 m. Vokietijoje įregistruota 142 400 prieglobsčio prašytojų. Tai sudarė 23,3 proc. visų pirmą kartą ES 27 prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų skaičiaus. Toliau pagal šį rodiklį rikiavosi Prancūzija (119 900, arba 19,6 proc.), Ispanija (115 200, arba 18,8 proc.), Graikija (74 900, arba 12,2 proc.) ir Italija (35 000, arba 5,7 proc.).

Kalbant apie valstybes nares, kuriose 2019 m. pateikta daugiau nei 5 000 pirmųjų prieglobsčio prašymų, didžiausias, palyginti su ankstesniais metais, santykinis padidėjimas nustatytas Ispanijoje (+118,4 proc., arba 62 400 daugiau pirmą kartą prašymą teikiančių asmenų 2019 m. nei 2018 m.). Toliau pagal šį rodiklį Kipras (+66,8 proc., arba 5 100 daugiau), Švedija (+27,9 proc., arba 5 000 daugiau), Belgija (+27,4 proc., arba 5 000 daugiau), Graikija (+15,3 proc., arba 9 900 daugiau), Nyderlandai (+9,9 proc., arba 2 000 daugiau) ir Prancūzija (+7,6 proc., arba 8 500 daugiau). O didžiausias santykini sumažėjimas buvo nustatytas Italijoje (−34,5 proc., arba 18 400 mažiau), Vokietijoje (−12,0 proc., arba 19 400 mažiau), ir Austrijoje (−7,0 proc., arba 800 mažiau) (žr. 3 grafiką).

3 grafikas. Pirmą kartą prašymą dėl prieglobsčio teikiančių asmenų (ne ES 27 šalių piliečių) skaičius (2018 ir 2019 m.)
(tūkst.)
Šaltinis – Eurostatas (migr_asyappctza)

1 lentelėje apžvelgiamos penkios didžiausios pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų grupės (pagal pilietybę) kiekvienoje ES 27 valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje ir ELPA šalyse. Septyniose iš 27 ES valstybių narių dažniausiai prieglobsčio prašymus teikė sirai, įskaitant 39 300 Vokietijoje. Apsaugos Ispanijoje prašė apie 40 300 Venesuelos piliečių (ši šalis 2019 m. pirmavo pagal prašymus, pateiktus konkrečios šalies piliečių vienai iš ES 27 valstybių narių) ir 28 900 Kolumbijos piliečių. 23 700 Afganistano piliečių pateikė prašymus Graikijoje. Toliau pagal konkrečios šalies piliečių prašymų skaičių 2019 m. rikiavosi Vokietija (13 700 prašymus pateikusių irakiečių ir 10 800 turkų), Graikija (10 800 sirų) ir Prancūzija (10 000 Afganistano piliečių).

1 lentelė. Penkios pagrindinės prieglobsčio prašytojų (ne ES 27 šalių piliečių) pilietybės šalys 2019 m.
(suapvalintas skaičius)
Šaltinis – Eurostatas (migr_asyappctza)

Pirmą kartą prašymą teikiančių asmenų amžius ir lytis

2019 m. ES 27 daugiau kaip trys ketvirtadaliai (77,3 proc.) pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų buvo jaunesni nei 35 m. (žr. 4 grafiką). 18–34 m. asmenys sudarė šiek tiek mažiau nei pusę (47,0 proc.) visų pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų, o beveik trečdalis (30,3 proc.) šios grupės buvo jaunesni kaip 18 m.

Toks pasiskirstymas pagal amžių buvo būdingas beveik visoms ES 27 valstybėms narėms: didžioji dalis prieglobsčio prašytojų priklausė 18–34 m. amžiaus grupei. Tačiau buvo kelios šios tendencijos išimtys, pvz., Vokietija, Estija, Lietuva, Vengrija, Austrija ir Lenkija pranešė, kad didesnė dalis buvo jaunesni nei 18 m.

4 grafikas. Pirmą kartą prašymą dėl prieglobsčio teikiančių asmenų (ne ES 27 šalių piliečių) pasiskirstymas pagal amžiaus grupę (2019 m.)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (migr_asyappctza)

Išnagrinėjus pagal lytį matyti, kad vyrai dažniau pirmą kartą teikė prieglobsčio prašymą nei moterys (61,9 proc., palyginti su 38,1 proc.). 2019 m. jauniausioje amžiaus grupėje (0–13 m.) 51,2 proc. buvo vyriškos lyties. Didesni skirtumai tarp lyčių buvo 14–17 ir 18–34 m. amžiaus grupėse: jose atitinkamai 67,9 proc. ir 69,0 proc. visų pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų sudarė vyrai. 35–64 m. amžiaus grupėje ši dalis sumažėjo iki 58,0 proc. Vyresnių nei 65 m. asmenų grupėje visoje ES 27 2019 m. moterų dalis buvo didesnė, bet ši grupė buvo palyginti nedidelė (vos 0,8 proc.(0,5 proc. moterų ir 0,3 proc. vyrų) visų pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų).

5 grafikas. Pirmą kartą prašymą dėl prieglobsčio teikiantys vyrai (ne ES 27 šalių piliečiai) pagal amžiaus grupę (S 27, 2019 m.)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (migr_asyappctza)

Nelydymų nepilnamečių prašymai

Nelydimas nepilnametis – tai jaunesnis nei 18 m. asmuo, atvykęs į ES 27 valstybės narės teritoriją nelydimas už jį atsakingo suaugusio asmens arba likęs be lydinčiojo suaugusiojo jau atvykus į valstybės narės teritoriją. 2019 m. ES 27 buvo pateikta 14 100 ^[3] nelydymų nepilnamečių prašymų, t. y. 7,1 proc. visų nepilnamečių buvo nelydimi (žr. 6 grafiką).

Daugumoje ES 27 valstybių narių 2019 m. nelydimų nepilnamečių dalis buvo mažesnė nei 20 proc. Didesnius rodiklius nurodė tik penkios valstybės narės: Rumunija (34,5 proc.), Kipras (46,9 proc.), Slovakija (69,8 proc.), Bulgarija (71,8 proc.) ir Slovėnija (80,2 proc.).

6 grafikas. Prieglobsčio prašymą teikiančių nepilnamečių (ne ES 27 šalių piliečių) pasiskirstymas pagal amžiaus grupę (2019 m.)
(proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (migr_asyappctza) ir (migr_asyunaa)

Sprendimai dėl prieglobsčio prašymų

Sprendimų dėl prieglobsčio prašymų duomenys yra dviejų rūšių: pirmos instancijos ir galutinių sprendimų (po apeliacijos ar peržiūros).

2019 m. ES 27 valstybėse narėse buvo priimta 540 800 pirmos instancijos sprendimų dėl prieglobsčio prašymų ir dar 296 600 galutinių sprendimų priimta po apeliacijos. Priėmus pirmos instancijos sprendimus apsaugos statusas suteiktas 206 000 asmenų, o dar 91 000 šį statusą įgijo po apeliacijos.

Visų daugiausia (tiek pirmos instancijos, tiek galutinių) sprendimų priimta Vokietijoje (žr. 7 grafiką): 28,5 proc. visų pirmos instancijos ir 44,2 proc. visų galutinių sprendimų 2019 m. ES 27.

7 grafikas. Pirmosios instancijos ir galutinių sprendimų dėl (ne ES 27 šalių piliečių) pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius (2019 m.)
(tūkst.)
Šaltiniai – Eurostatas (migr_asydcfsta) ir (migr_asydcfina)

Pirmos instancijos sprendimai dėl prieglobsčio prašymų

8 grafike pateikiama pirmos instancijos sprendimų rezultatų analizė. Pabėgėlio ir papildomos apsaugos statuso sąvokos apibrėžtos ES teisėje, tačiau humanitarinės priežastys susietos su konkrečiais nacionalinės teisės aktais ir kai kuriose ES valstybėse narėse netaikytinos.

2019 m. 38,1 proc. ES 27 priimtų pirmos instancijos sprendimų dėl prieglobsčio buvo teigiami, t. y. pagal juos suteikti pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusai, arba leista pasilikti dėl humanitarinių priežasčių. Kalbant apie pirmos instancijos sprendimus, pagal apytiksliai 52,9 proc. visų teigiamų sprendimų, priimtų ES 27 2019 m., suteiktas pabėgėlio statusas.

8 grafikas. Pirmosios instancijos sprendimų dėl (ne ES 27 šalių piliečių) pateiktų prieglobsčio prašymų pasiskirstymas pagal rezultatą (2019 m.)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (migr_asydcfsta)

2019 m. ES 27 pagal pirmos instancijos sprendimus pabėgėlio statusas suteiktas (absoliučiaisiais dydžiais) 109 000 asmenų, 52 000 gavo papildomos apsaugos statusą, o 45 100 buvo leista pasilikti dėl humanitarinių priežasčių.

Lyginant ES 27 valstybes nares, didžiausia dalis teigiamų pirmos instancijos sprendimų 2019 m. priimta Ispanijoje (66,2 proc.), Liuksemburge (56,7 proc.), Austrijoje (53,5 proc.), Graikijoje (53,1 proc.), Airijoje (52,1 proc.) ir Danijoje (52,0 proc.). Italijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Vengrijoje teigiamų pirmosios instancijos sprendimų dalis buvo nuo 19,7 proc. (Italijoje) iki 8,5 proc. (Vengrijoje).

Galutiniai sprendimai po apeliacijos

2019 m. ES 27 teigiamų galutinių sprendimų po apeliacijos ar peržiūros (30,7 proc., žr. 9 grafiką) priimta šiek tiek mažiau nei teigiamų pirmos instancijos sprendimų (38,1 proc., žr. 8 grafiką). 2019 m. ES 27 teigiamų galutinių sprendimų po apeliacijos ar peržiūros priimta dėl apie 91 000 asmenų, iš kurių 33 200 suteiktas pabėgėlio statusas, 30 000 – papildomos apsaugos statusą, o 27 900 pritaikytos humanitarinės priežastys.

9 grafikas. Galutinių sprendimų dėl (ne ES 27 šalių piliečių) pateiktų prieglobsčio prašymų pasiskirstymas pagal rezultatą (2019 m.)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (migr_asydcfina)

Lyginant ES 27 valstybes nares, didžiausia dalis teigiamų galutinių sprendimų 2019 m. priimta Bulgarijoje (67,7 proc.), Austrijoje (55,7 proc.), Airijoje (48,9 proc.), Nyderlanduose (48,0 proc.) ir Suomijoje (44,9 proc.). O Estijoje, Lietuvoje ir Portugalijoje visi galutiniai sprendimai buvo neigiami.

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Prieglobsčio statistika. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Eurostatas rengia įvairią su tarptautine migracija susijusią statistiką 1986–2007 m. prieglobsčio duomenys buvo renkami savanoriškai. Nuo 2008 m. teikti duomenis Eurostatui tapo privaloma pagal Reglamento (EB) 862/2007 4 straipsnį. Dauguma šiame straipsnyje pateiktos statistikos surinkta pagal šį teisės aktą.

Duomenys teikiami Eurostatui kas mėnesį (dėl prieglobsčio prašymų statistikos), kas ketvirtį (dėl pirmos instancijos sprendimų) ar kas metus (dėl galutinių sprendimų po apeliacijos ar peržiūros, perkėlimo ir nelydimų nepilnamečių). Statistika grindžiama administraciniais duomenų šaltiniais ir ją Eurostatui teikia ES valstybių narių statistikos tarnybos, vidaus reikalų ministerijos ar susijusios imigracijos agentūros.

Nagrinėjant prieglobsčio statistiką reikėtų atsižvelgti į dviejų skirtingų kategorijų asmenis. Pirmajai priskiriami prieglobsčio prašytojai, pateikę paraišką (prieglobsčio prašymą), kurią svarsto atitinkama institucija. Antrajai priklauso asmenys, išnagrinėjus padėtį pripažinti pabėgėliais ar įgiję kitokį tarptautinės apsaugos statusą (papildomą apsaugą), ar apsaugą pagal nacionalinę teisę, susijusią su tarptautine apsauga (leidimą pasilikti dėl humanitarinių priežasčių), arba kurių prašymai dėl bet kokios formos apsaugos buvo atmesti.

Įsigaliojus Reglamentui (EB) 862/2007 tapo įmanoma gauti įvairių prieglobsčio suteikimo procedūros etapų statistinius duomenis. Pirmos instancijos sprendimai – tai sprendimai, kuriuos priėmė atitinkama institucija, veikdama kaip pirma administracinės ar teisminės prieglobsčio suteikimo procedūros instancija priimančiojoje šalyje. Galutiniai sprendimai po apeliacijos ar peržiūros susiję su administracinės ar teisminės prieglobsčio procedūros pirmos instancijos sprendimais, priimtais per ankstesnį etapą atmestą prašymą pateikusiam prašytojui pateikus apeliaciją. Kadangi skirtingose ES valstybėse narėse prieglobsčio procedūros ir sprendimų priėmimo įstaigų skaičius ar lygis skiriasi, tikrieji galutinės instancijos sprendimai, remiantis nacionaline teise ir administracinėmis procedūromis, gali būti aukščiausiojo nacionalinio teismo sprendimai. Vis dėlto pagal taikomą metodiką galutiniai sprendimai turėtų būti tie, kurie yra faktiškai galutiniai didžiojoje daugumoje atvejų, kitaip tariant, kai išnaudoti visi įprasti apskundimo būdai ir teikti apeliaciją galima tik dėl procesinių priežasčių, ne dėl sprendimo esmės.

Aplinkybės

1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso (su pakeitimais, padarytais 1967 m. Niujorko protokolu) apie 70 metų buvo svarbiausias dokumentas, pagal kurį apibrėžiama pabėgėlio sąvoka ir nustatoma bendra pabėgėlių reikalų tvarkymo sistema, tapusi vienu iš bendros ES prieglobsčio sistemos plėtojimo kertiniu akmeniu. Nuo 1999 m. ES deda pastangas sukurti bendrą Europos prieglobsčio režimą, pagrįstą Ženevos konvencija ir kitais taikytinais tarptautiniais dokumentais.

2004 m. lapkričio 5 d. valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė Hagos programą. Joje išdėstoma bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) (anglų k.) idėja ir visų pirma raginama nustatyti bendras procedūras ir vienodą statusą asmenų, kuriems suteiktas prieglobstis ar papildoma apsauga. 2008 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė prieglobsčio politikos planą (COM(2008) 360 galutinis), kuriame pateikti trys pagrindiniai BEPS plėtojimo principai:

dar geriau suderinus ES valstybių narių prieglobsčio teisės aktus glaudžiau suderinti apsaugos standartai;
veiksmingas ir tinkamai remiamas praktinis bendradarbiavimas;
didesnis ES valstybių narių tarpusavio solidarumas ir atsakomybės jausmas, ir taip pat tarp ES valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių.

Atsižvelgdama į šiuos principus 2009 m. Europos Komisija pateikė pasiūlymą įsteigti Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO) (anglų k.). EASO padeda ES valstybėms narėms įgyvendinti nuoseklesnę ir sąžiningesnę prieglobsčio politiką. Jis taip pat teikia techninę ir operatyvinę paramą valstybėms narėms, kurioms tenka ypatingas krūvis (t. y. valstybėms narėms, kurioms pateikiama daug prašymų suteikti prieglobstį). EASO visapusiškai veikia nuo 2011 m. birželio mėn. ir kartu su Europos Komisija ir Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (UNHCR) (anglų k.) deda pastangas didinti savo gebėjimus, veiklos mastą ir įtaką.

2010 m. gegužės mėn. Europos Komisija pateikė veiksmų planą dėl nelydimų nepilnamečių (COM(2010) 213 galutinis), laikomų labiausiai pažeidžiama migracijos aukų grupe. Šiuo planu siekiama nustatyti suderintą metodą, o visos ES valstybės narės įpareigojamos nelydimus nepilnamečius priimti, apsaugoti ir integruoti laikantis aukštų standartų. Papildydamas šį veiksmų planą Europos migracijos tinklas (anglų k.) atliko išsamų ES tyrimą dėl nelydimų nepilnamečių priėmimo politikos, jų grąžinimo ir integracijos nuostatų (anglų k.).

Šioje srityje parengtos kelios direktyvos. Keturi pagrindiniai prieglobsčio srities dokumentai (šiuo metu pateikta pasiūlymų dėl visų jų pakeitimo ar išdėstymo nauja redakcija) yra šie:

Direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (Reikalavimų direktyva);
Direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (Procedūrų direktyva);
Direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (Sąlygų direktyva);
Reglamentas (ES) 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (Dublino reglamentas).

ES operatyvinė ir finansinė parama padeda valstybėms narėms spręsti su migracija susijusias problemas. Visų pirma, Europos Komisija teikia valstybėms narėms tęstinę finansinę paramą Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) (anglų k.) lėšomis. PMIF lėšomis veiksmingai ir sėkmingai finansuotas bendras Sąjungos atsakas į migracijos krizę, taip pat rodant solidarumą su labiausiai paveiktomis valstybėmis narėmis.

2016 m. balandžio mėn. Europos Komisija priėmė Komunikatą (anglų k.) (COM(2016) 197 final), kuriuo pradėta BEPS reforma. Numatyta galimybių sukurti sąžiningą ir tvarią prieglobsčio prašymų paskirstymo ES valstybėms narėms sistemą, labiau suderinti prieglobsčio procedūras ir standartus ir taip suvienodinti sąlygas visoje ES ir sumažinti traukos veiksnių, dėl kurių kyla neteisėtas antrinis judėjimas, be to, numatyta sustiprinti BEPS įgaliojimus.

2016 m. gegužės mėn. Europos Komisija priėmė pateikė pirmą reformos dokumentų rinkinį, į kurį įtraukti pasiūlymai sukurti tvarią ir sąžiningą vadinamąją Dublino sistemą (COM(2016) 270 final), sustiprinti sistemą EURODAC (COM(2016) 272 final) ir įsteigti Europos prieglobsčio agentūrą (COM(2016) 271 final).

2016 m. liepos mėn. Europos Komisija priėmė pateikė antrąjį pasiūlymų rinkinį, susijusį su BEPS reforma, pvz., pasiūlymą sukurti perkėlimo į ES sistemą (COM(2016) 468 final) ir bendrą tarptautinės apsaugos suteikimo procedūrą (COM(2016) 467 final), taip pat pasiūlymą išdėstyti nauja redakcija teisės aktus dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo normų (COM(2016) 465 final).

2019 m. kovo mėn. Europos Komisija pranešė apie pažangą, padarytą per pastaruosius 4 metus, ir nurodė priemones, kurių vis dar reikia imtis, kad būtų išspręstos neatidėliotinos ir būsimos migracijos problemos (COM/2019/126 final).

Direct access to

Pastabos

↑ Bendrasis ES rodiklis apskaičiuojamas agreguojant valstybių narių duomenis. Valstybių narių duomenys – tai duomenys, kiek asmenų pirmą kartą prašo prieglobsčio toje šalyje. Tačiau tas pats asmuo ataskaitiniais metais gali būti prašęs prieglobsčio ne vienoje valstybėje narėje, Todėl į bendrą ES rodiklį gali būti įtraukti besidubliuojantys prašymai.
↑ Šioje analizėje atsižvelgiama tik į 30 dažniausių (pagal prieglobsčio prašytojų skaičių) pilietybės šalių.
↑ Į ES 27 suvestinį rodiklį įtraukti Ispanijos duomenys yra už 2018 m.

[1] Bendrasis ES rodiklis apskaičiuojamas agreguojant valstybių narių duomenis. Valstybių narių duomenys – tai duomenys, kiek asmenų pirmą kartą prašo prieglobsčio toje šalyje. Tačiau tas pats asmuo ataskaitiniais metais gali būti prašęs prieglobsčio ne vienoje valstybėje narėje, Todėl į bendrą ES rodiklį gali būti įtraukti besidubliuojantys prašymai.

[2] Šioje analizėje atsižvelgiama tik į 30 dažniausių (pagal prieglobsčio prašytojų skaičių) pilietybės šalių.

[3] Į ES 27 suvestinį rodiklį įtraukti Ispanijos duomenys yra už 2018 m.

[1]

[2]

[3]