Archive:Atliekų statistika

Duomenys išgauti 2019 m. birželio mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. kovo mėn.

Versija anglų kalba yra naujesnė.

This Statistics Explained article has been archived on 8 December 2020.

Highlights

2016 m. vienam ES gyventojui teko 5,0 t susidariusių atliekų.

2016 m. ES 45,7 proc. atliekų išvežta į sąvartynus, o 37,8 proc. – perdirbta.

Atliekų susidarymas 2016 m.

Šiame straipsnyje apžvelgiamos atliekų susidarymo ir apdorojimo tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir keliose kitose ES nepriklausančiose šalyse. Straipsnis pagrįstas tik duomenimis, surinktais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos.

Atliekos, Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos kaip „medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti“, siejamos su galimais didžiuliais išteklių – tiek medžiagų, tiek energijos – nuostoliais. Be to, atliekų tvarkymas ir šalinimas gali labai stipriai veikti aplinką. Pavyzdžiui, sąvartynas užima žemės plotą ir gali teršti orą, vandenį ir dirvožemį, o deginant gali būti išmetama oro teršalų.

Todėl ES atliekų tvarkymo politika siekiama sumažinti atliekų poveikį aplinkai ir sveikatai bei užtikrinti, kad ES išteklius naudotų efektyviau. Ilgalaikis šios politikos tikslas – sumažinti susidarančių atliekų kiekį, o tais atvejais, kai jų išvengti neįmanoma, skatinti naudoti atliekas kaip išteklius, daugiau jų skirti antriniam perdirbimui ir saugiai šalinti.

Full article

Kiek iš viso susidaro atliekų?

2016 m. ES 28 iš viso dėl ekonominės veiklos ir namų ūkių susidarė 2 538 mln. tonų atliekų.

Kaip būtų galima tikėtis, bendras susidarančių atliekų kiekis iš dalies susijęs su šalies gyventojų skaičiumi ir ekonomikos dydžiu. Iš 1 lentelės matyti, kad mažiausiose ES valstybėse narėse atliekų susidarė mažiausiai, o didesnėse – daugiausiai. Vis dėlto palyginti daug jų susidarė Bulgarijoje ir Rumunijoje, bet palyginti mažai – Italijoje.

1 lentelė. Atliekų susidarymas dėl ekonominės veiklos ir namų ūkiuose 2016 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

2016 m. dėl įvairios ekonominės veiklos ir namų ūkiuose susidariusių atliekų dalys, palyginti su visu atliekų kiekiu, nurodytos 1 grafike. 2016 m. ES 28 statybų atliekos sudarė 36,4 proc. viso kiekio. Toliau rikiavosi kalnakasyba ir karjerų eksploatavimas (25,3 proc.), gamyba (10,3 proc.), atliekų tvarkymo ir vandens paslaugos (10,0 proc.) ir namų ūkiai (8,5 proc.). Likusius 9,5 proc. sudarė atliekos, susidariusios vykdant kitą ekonominę veiklą, daugiausia – paslaugų (4,6 proc.) ir energetikos (3,1 proc.) sektoriuose.

1 grafikas. ES 28 atliekų susidarymas dėl ekonominės veiklos ir namų ūkių 2016 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

2 grafike pateikta standartizuota susidariusių atliekų kiekio analizė pagal santykį su gyventojų skaičiumi. Aiškiai matyti didelis bendras kai kuriose mažesnėse ES valstybėse narėse susidariusių atliekų kiekis. Itin didelis rodiklis nustatytas Suomijoje. Šioje šalyje 2016 m. susidarė vidutiniškai 22,4 tonos atliekų vienam gyventojui, t. y. kiekis daugiau kaip keturis kartus viršija ES 28 vidurkį – 5,0 tonos vienam gyventojui. Kelios valstybės narės, kuriose susidarė itin daug atliekų vienam gyventojui, nurodė, kad labai didelė dalis jų atliekų susidarė dėl kalnakasybos ir karjerų eksploatavimo, o daugelyje kitų šalių daug atliekų susidarė dėl statybos ir griovimo darbų.

Daug kalnakasybos ir karjerų eksploatavimo, taip pat statybos ir griovimo darbų atliekų priskiriama prie stambių mineralinių atliekų: 2 grafike pateiktoje analizėje stambios mineralinės atliekos išskiriamos iš visų kitų atliekų. Beveik du trečdalius (64 proc., arba 3,2 tonos vienam gyventojui) visų 2016 m. ES 28 susidariusių atliekų sudarė stambios mineralinės atliekos. Jų dalis bendrame stambių mineralinių atliekų kiekyje buvo įvairi, priklausomai nuo ES valstybės narės, o tai bent iš dalies galima paaiškinti skirtinga ekonomikos struktūra. Paprastai daugiau mineralinių atliekų susidarė tose ES valstybėse narėse, kuriose vykdoma palyginti daug kasybos ir gavybos (pvz., Bulgarijoje, Švedijoje, Rumunijoje ir Suomijoje) ir (arba) statybos bei griovimo darbų (pvz., Liuksemburge). Šiose valstybėse narėse stambios mineralinės atliekos sudarė 85 proc. arba daugiau visų susidariusių atliekų – tai pasakytina ir apie Lichtenšteiną (91 proc.)

2 grafikas. Atliekų susidarymas 2016 m.
(kg vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

Atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) susidarymas

2016 m. ES 28 susidarė 905 mln. tonų atliekų, kurios nepriskiriamos prie stambių mineralinių atliekų, t. y. jų dalis buvo 36 proc. viso kiekio (2 grafikas). Šį rodiklį susiejus su gyventojų skaičiumi, 2016 m. ES 28 susidarė vidutiniškai 1,8 tonų atliekų, kurios nepriskiriamos prie stambių mineralinių atliekų, vienam gyventojui (žr. 3 grafiką).

ES valstybėse narėse susidariusių atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) 2016 m. kiekis buvo įvairus: nuo vidutiniškai 9,0 tonų vienam gyventojui Estijoje iki 0,8 tonų vienam gyventojui Kipre ir Kroatijoje. Didelis Estijoje susidariusių atliekų kiekis susijęs su degiaisiais skalūnais grindžiama energijos gamyba.

3 grafikas. Atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) susidarymas 2006 ir 2016 m.
(kg vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

2 lentelėje pateikiama ES 28 atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) pokyčių analizė pagal ekonominę veiklą. 2016 m. daugiausia atliekų susidarė dėl atliekų ir vandens tvarkymo paslaugų, namų ūkiuose ir dėl gamybos veiklos (atitinkamai 228 mln. tonų, 209 mln. tonų ir 191 mln. tonų). Šių atliekų susidarymo tendencijos vystėsi nevienodai: 2004–2016 m. dėl atliekų ir vandens tvarkymo paslaugų susidariusių atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) kiekis padidėjo 105,7 proc., dėl namų ūkių – beveik nekito (+1,8 proc.), o dėl gamybos veiklos – palyginti smarkiai sumažėjo (29,6 proc.).

2 lentelė. Atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) susidarymas ES 28 2004–2016 m.
(mln. tonų).
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

Pavojingos atliekos

Tinkamai nesutvarkytos ir nepašalintos pavojingos atliekos gali kelti didelę riziką žmonių sveikatai ir aplinkai. Iš visų 2016 m. ES 28 susidariusių atliekų 100,7 mln. tonų (4,0 proc. viso kiekio) buvo priskirta prie pavojingų.

Palyginti su 2010 m., 2016 m. ES 28 susidarė 4,9 proc. daugiau pavojingų atliekų (kiekybiniais rodikliais – nuo 96,0 iki 100,7 mln. tonų). 2016 m. pavojingų atliekų dalis, palyginti su visu atliekų kiekiu, nesiekė 10,0 proc. visose ES valstybėse narėse, išskyrus Estiją ir Bulgariją, kur jos sudarė atitinkamai 39,9 proc. ir 11,1 proc. viso rodiklio (žr. 4 grafiką). Labai didelė Estijos dalis iš esmės paaiškinama energijos gamyba iš degiųjų skalūnų.Kalbant apie ES nepriklausančias šalis, kurių duomenys pateikti 4 lentelėje, didžiausia, palyginti su visu kiekiu, pavojingų atliekų dalis buvo Serbijoje (35,2 proc.), nes joje aktyvūs kasybos ir gavybos sektoriai. Antroje ir trečioje vietoje buvo atitinkamai Juodkalnija (19,4 proc.) ir Norvegija (14,6 proc.).

4 grafikas. Pavojingų atliekų susidarymas 2010 ir 2016 m.
(proc. viso atliekų kiekio)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

Atliekų apdorojimas

2016 m. ES 28 apdorota apie 2 312 mln. tonų atliekų. Į šį rodiklį neįtraukiamos eksportuotos atliekos, tačiau įtraukiamas į ES importuotų atliekų apdorojimas. Todėl nurodytų kiekių negalima tiesiogiai lyginti su susidariusių atliekų kiekiais.

Iš 5 grafiko matyti, kaip 2004–2016 m. ES 28 kito atliekų apdorojimas vertinant iš viso ir pagal dvi pagrindines kategorijas: atliekų naudojimą ir atliekų šalinimą. Panaudotų, kitaip tariant, perdirbtų, panaudotų užpildymui (atliekų naudojimas iškasinėtose vietovėse norint atkurti šlaitus, užtikrinti saugą arba inžinerijos reikmėms formuojant kraštovaizdį) ar sudegintų išgaunant šiluminę energiją atliekų kiekis padidėjo 28,2 proc. nuo 960 mln. tonų 2004 m. iki 1 231 mln. tonų 2016 m. Atitinkamai atliekų panaudojimo dalis vertinant visas atliekų apdorojimo operacijas padidėjo nuo 45,4 proc. 2004 m. iki 53,2 proc. 2016 m. Pašalintų atliekų kiekis sumažėjo nuo 1 154 mln. tonų 2004 m. iki 1 081 mln. tonų 2016 m. (6,3 proc. sumažėjimas). Pašalintų atliekų dalis, palyginti su visomis apdorotomis atliekomis, sumažėjo nuo 54,6 proc. 2004 n. iki 46,8 proc. 2016 m.

5 grafikas. ES 28 atliekų apdorojimas 2004–2016 m.
(indeksas 2004 = 100)
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)

Kaip minėta, 2016 m. ES 28 šiek tiek daugiau nei pusė (53,2 proc.) visų atliekų buvo apdorota ir panaudota: perdirbta (37,8 proc. visų apdorotų atliekų), panaudota užpildymui (9,9 proc.) arba energijai išgauti (5,6 proc.). Likę 46,8 proc. atliekų buvo pašalinta sąvartynuose (38,8 proc.), sudeginta neišgaunant energijos (1,0 proc.) arba kitaip pašalinta (7,0 proc.). ES valstybėse narėse taikyti labai įvairūs apdorojimo metodai. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės narės (Italija ir Belgija) labai daug atliekų perdirbo, o kitos (Graikija, Bulgarija, Rumunija, Suomija ir Švedija) buvo labiau linkusios rinktis sąvartynus (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Atliekų apdorojimas 2016 m.
(proc. viso kiekio)
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)

Pavojingų atliekų apdorojimas

2016 m. ES 28 buvo apdorota iš viso 76,8 mln. tonų pavojingų atliekų. Daugiau nei pusė jų apdorota tik trijose ES valstybėse narėse: Vokietijoje (28,0 proc.), Bulgarijoje (17,2 proc.) ir Estijoje (12,5 proc.) (6 grafikas).

6 grafikas. Pavojingų atliekų apdorojimas 2016 m.
(tūkst. tonų)
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)

2016 m. 33,9 proc. ES 28 apdorotų pavojingų atliekų buvo išvežta į sąvartynus, kitaip tariant, pašalinta panaudojant žemę arba taikant žemės apdorojimą ir išleistos į vandens telkinius, t. y. po 51 kg vienam gyventojui (7 grafikas). 5,9 proc. visų pavojingų atliekų buvo sudeginta neišgaunant šiluminės energijos (9 kg vienam gyventojui). Išgaunant šiluminę energiją apdorota dar 7,7 proc. (12 kg vienam gyventojui). 2016 m. ES 28 buvo panaudota (perdirbta arba panaudota užpylimui) daugiau kaip trečdalis (35,4 proc.) pavojingų atliekų, t. y. 53 kg vienam gyventojui.

7 grafikas. Pavojingų atliekų apdorojimas 2016 m.
(kg vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Atliekų statistika. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Norint stebėti, kaip įgyvendinama atliekų politika, visų pirma kaip laikomasi panaudojimo ir saugaus šalinimo principų, reikia patikimos atliekų susidarymo ir tvarkymo įmonėse ir asmeniniuose namų ūkiuose statistikos. Todėl 2002 m. buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos ir juo nustatyta suderintos Bendrijos atliekų statistikos sistema.

Nuo 2004 ataskaitinių metų šiuo reglamentu reikalaujama, kad ES valstybės narės kas dvejus metus teiktų atliekų susidarymo, panaudojimo ir šalinimo duomenis. Šiuo metu turima 2004–2016 m. laikotarpio lyginių metų atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenų.

Aplinkybės

Įvairia ES atliekų tvarkymo politika siekiama sumažinti atliekų poveikį aplinkai bei sveikatai ir padidinti Europos išteklių naudojimo efektyvumą. Ilgalaikis tikslas yra paversti Europą perdirbančia visuomene, kuri, kiek įmanoma, išvengtų atliekų, o neišvengiamas atliekas panaudotų kaip išteklius. Siekiama perdirbti daug daugiau atliekų ir išgauti kuo mažiau papildomų gamtos išteklių. Tinkamas atliekų tvarkymas yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti išteklių naudojimo efektyvumą ir tvarų Europos šalių ekonomikos augimą. Daugiau informacijos galite rasti strategijoje „Europa 2020“ (anglų k.).

Todėl persvarstytoje 2008 m. Atliekų pagrindų direktyvoje nustatyta penkių pakopų atliekų tvarkymo hierarchija, pagal kurią pirmenybė teikiama prevencijai, po jos eina pakartotinis naudojimas, perdirbimas bei kiti panaudojimo būdai ir paskutinis atliekų tvarkymo būdas – šalinimas, pvz., sąvartynuose. Laikantis šios hierarchijos, 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (anglų k.) nustatyti šie atliekų politikos ES prioritetiniai tikslai:

mažinti susidarančių atliekų kiekį;
kuo labiau padidinti perdirbimą ir pakartotinį naudojimą;
deginti tik perdirbti netinkamas medžiagas;
laipsniškai pereiti prie to, kad į sąvartynus būtų vežamos tik perdirbti ir naudoti netinkamos atliekos;
užtikrinti visapusišką atliekų politikos tikslų įgyvendinimą visose ES valstybėse narėse.