Būsto sektoriaus statistika

This article has been archived, for updated data see Living conditions in Europe - housing.

Duomenys išgauti 2020 m. gegužės mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. spalio mėn.

Pagrindiniai akcentai

2018 m. nuosavuose būstuose gyveno dauguma visų ES 27 valstybių narių gyventojų: nuo 51,4 proc. Vokietijoje iki 96,4 proc. Rumunijoje. ES 27 vidurkis buvo 70,0 proc.

2018 m. 17,1 proc. ES 27 gyventojų gyveno perpildytuose būstuose. Didžiausias ES 27 rodiklis (46,3 proc.) buvo Rumunijoje.

2018 m. 4,3 proc. ES 27 gyventojų apgyvendinimo sąlygos buvo labai prastos.

Kalbant apie ES 27 valstybes nares, 2018 m. didžiausia ES būsto kainos našta (nuomojantiems už rinkos kainą) buvo Graikijoje: šioje šalyje 83,1 proc. nuomininkų išleido daugiau kaip 40 proc. savo pajamų būstui.

Būsto kainos našta: dalis gyventojų, kurių namų ūkiai būstui išleidžia ne mažiau kaip 40 proc. savo ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų (2018 m.)

Šiame straipsnyje apžvelgiama nauja Europos Sąjungos (ES), Jungtinės Karalystės, trijų ELPA šalių ir keturių šalių kandidačių būsto sektoriaus statistika, daugiausia dėmesio skiriant būsto tipui, būsto valdos statusui (savas ar nuomojamas), kokybei ir prieinamumui.

Daugelis mano, kad deramas būstas už prieinamą kainą saugioje vietoje – esminis žmogaus poreikis ir teisė. Patenkinti šį poreikį ir tokiu būdu mažinti skurdą ir socialinę atskirtį kai kuriose Europos šalyse vis dar nėra lengva.

Visas straipsnis

Būsto tipas

2018 m. 46,0 proc. ES 27 gyventojų gyveno butuose, beveik penktadalis (18,6 proc.) – sudurtiniuose namuose ir daugiau nei trečdalis (34,7 proc.) – individualiuose namuose (žr. 1 grafiką).

Vertinant ES valstybes nares, butuose 2018 m. gyveno 66,2 proc. Latvijos, 64,9 proc. Ispanijos, 61,5 proc.Estijos ir 60,6 proc. Graikijos gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis buvo šiek tiek mažesnis (59,5 proc.). Panašus buvo ir Šveicarijos rodiklis (62,5 proc.). Individualiuose namuose daugiausia (kalbant apie ES valstybes nares) gyveno Kroatijos (69,7 proc.), Slovėnijos (66,2 proc.), Rumunijos (65,2 proc.) ir Vengrijos (64,6 proc.) gyventojai. Dar tik Danijoje ir Lenkijoje didžioji dalis gyventojų gyveno individualiuose namuose. Remiantis pateiktais duomenimis, taip pat dideli buvo Šiaurės Makedonijos (74,6 proc.), Serbijos (63,6 proc.) ir Norvegijos (57,5 proc.) rodikliai. Sudurtiniuose namuose dažniausiai (kalbant apie ES valstybes nares) gyveno Nyderlandų (58,0 proc.), Airijos (52,1 proc.), Maltos (41,5 proc.) ir Belgijos (40,6 proc.) gyventojai. Tik šiose valstybėse narėse ne mažiau nei du penktadaliai gyventojų gyveno sudurtiniuose namuose. Jungtinėje Karalystėje ši dalis buvo dar didesnė: 60,8 proc.

1 grafikas. Gyventojų pasiskirstymas pagal būsto tipą 2018 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_lvho01)

Būsto valdos statusas

2018 m. ketvirtadalis (24,9 proc.) ES 27 gyventojų gyveno nuosavuose būstuose, už kuriuos dar nesumokėta hipotekos ar kita paskola, o daugiau nei du penktadaliai (45,1 proc.) – nuosavuose būstuose be hipotekos ar kitos paskolos (žr. 2 grafiką). Taigi, ES 27 7 gyventojai iš 10 (70,0 proc.) gyveno nuosavuose būstuose, apie penktadalį (20,8 proc.) – rinkos kaina nuomojamuose būstuose ir maždaug dešimtadalis (9,3 proc.) – lengvatine kaina nuomojamuose arba nemokamuose būstuose.

2 grafikas. Gyventojų pasiskirstymas pagal būsto valdos statusą 2018 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_lvho02)

2018 m. daugiau nei pusė kiekvienos iš ES valstybių narių gyventojų gyveno nuosavuose būstuose: nuo 51,4 proc. Vokietijoje iki 96,4 proc. Rumunijoje. Šveicarijoje padėtis buvo priešinga: daugiau gyventojų nuomojo būstą, nei gyveno nuosavame – iš viso jų buvo apie 57,5 proc.

Nyderlanduose (60,5 proc.) ir Švedijoje (51,7 proc.) daugiau nei pusė gyventojų gyveno nuosavuose būstuose, už kuriuos dar nesumokėta visa hipotekos ar kita paskola, tokia pat padėtis buvo ir Islandijoje (63,9 proc.; 2016 m. duomenys) bei Norvegijoje (60,1 proc.).

2018 m. 11-oje ES valstybių narių rinkos kaina nuomojamuose būstuose gyvenančių žmonių skaičius nesiekė 10,0 proc. O Vokietijoje ir Danijoje apie du penktadalius (atitinkamai 40,8 ir 39,4 proc.) visų gyventojų gyveno rinkos kaina nuomojamuose būstuose, kaip ir daugiau nei trečdalis Švedijos (35,0 proc.) gyventojų, apie tris dešimtadalius Nyderlandų (30,2 proc.) ir Austrijos (29,7 proc.) gyventojų ir maždaug penktadalis Liuksemburgo (23,4 proc.), Graikijos (21,3 proc.) ir Belgijos (19,4 proc.) gyventojų. Šveicarijoje šis rodiklis buvo dar didesnis – daugiau nei pusė, arba 51,1 proc.

Visose ES valstybėse narėse lengvatine kaina nuomojamuose arba nemokamuose būstuose gyveno mažiau nei 20,0 proc. gyventojų. Tokia pat padėtis buvo ir aštuoniose ES nepriklausančiose šalyse, kurių duomenys pateikti.

Būsto kokybė

Vienas iš pagrindinių būsto kokybės vertinimo kriterijų – pakankamas plotas. Perpildymo lygio rodikliu apibūdinama, kiek žmonių gyvena perpildytuose būstuose pagal namų ūkiui tenkančių kambarių skaičių, namų ūkio dydį ir jo narių amžių bei šeiminę padėtį.

2018 m. 17,1 proc. ES 27 gyventojų gyveno perpildytuose būstuose.

Kalbant apie ES valstybes nares, didžiausias būsto perpildymo rodiklis buvo (žr. 3 grafiką) Rumunijoje (46,3 proc.). 50 proc. taip pat viršijo Juodkalnijos rodiklis (57,7 proc.; 2017 m. duomenys) ir Serbijos rodiklis (53,3 proc.). Žemiausias (mažiau nei 5,0 proc.) perpildymo lygis buvo Kipre (2,5 proc.), Airijoje (2,7 proc.), Maltoje (3,4 proc.), Nyderlanduose (4,1 proc.) ir Ispanijoje (4,7 proc.), o septyniose kitose ES valstybėse narėse (taip pat Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje (2016 m. duomenys)) šis rodiklis nesiekė 10,0 proc. visų gyventojų skaičiaus.

3 grafikas. Būstų perpildymo lygis 2018 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_lvho05a)

2018 m. skurdo rizikos grupėje esančių ES 27 gyventojų (kitaip tariant, namų ūkių, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos vienam asmeniui sudaro mažiau nei 60 proc. nacionalinės medianos, narių) būsto perpildymo lygis buvo 28,9 proc., t. y. apie 11,8 procentinių punktų (proc. punktų) daugiau nei vertinant visus gyventojus (žr. 3 grafiką).

Didžiausi skurdo rizikos grupėje esančių gyventojų būsto perpildymo rodikliai buvo Rumunijoje (56,4 proc.), Slovakijoje (54,9 proc.), Bulgarijoje (48,7 proc.) ir Lenkijoje (47,7 proc.). Didelius skurdo rizikos grupėje esančių gyventojų būsto perpildymo rodiklius taip pat nurodė Turkija (70,7 proc.; 2017 m. duomenys), Juodkalnija (69,6 proc.; 2017 m. duomenys), Šiaurės Makedonija ir Serbija (po 60,6 proc.). Mažiausi rodikliai buvo nustatyti salose: būtent Maltoje (7,0 proc.), Kipre (5,2 proc.) ir Airijoje (4,2 proc.). Šios trys ES valstybės narės buvo vienintelės, kurių duomenimis mažiau nei 1 iš 10 skurdo rizikos grupėje esančių asmenų gyveno perpildytame būste. Tokia padėtis buvo ir Jungtinėje Karalystėje (9,8 proc.).

Rengiant būsto kokybės rodiklį atsižvelgiama ne tik į perpildymą, bet ir į kitus prastų apgyvendinimo sąlygų aspektus, pvz., į vonios ar tualeto nebuvimą, nesandarų stogą ar nepakankamą apšvietimą. Labai prastos apgyvendinimo sąlygos nustatomos pagal tai, kokia procentinė gyventojų dalis gyvena perpildytame būste, kuriam taip pat būdingas bent vienas iš minėtų požymių.

2018 m. visose ES 27 valstybėse 4,3 proc. visų gyventojų apgyvendinimo sąlygos buvo labai prastos.

2018 m. trijose ES valstybėse narėse bent 1 iš 10 gyventojų apgyvendinimo sąlygos buvo labai prastos: Bulgarijoje šis rodiklis buvo 10,1 proc., o Latvijoje ir Rumunijoje pasiektos dar didesnės vertės (atitinkamai 14,9 proc. ir 16,1 proc.) Tokia pat padėtis susiklostė ir visose šalyse kandidatėse, kurių duomenys (2017 arba 2018 m.) pateikti 4 grafike. O Suomijoje ir Airijoje (taip pat Norvegijoje) mažiau nei 1,0 proc. gyventojų 2018 m. gyveno labai prastomis sąlygomis (atitinkamai 0,9 ir 0,8 proc.).

4 grafikas. Labai prastos apgyvendinimo sąlygos 2017 ir 2018 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_mdho06a)

Bendra 2017–2018 m. labai prastomis sąlygomis gyvenančių asmenų dalis ES 27 šiek tiek sumažėjo (0,2 proc. punktų). Kalbant apie ES valstybes nares, labai prastomis sąlygomis gyvenančių asmenų dalis labiausiai augo Prancūzijoje: 2017–2018 m. jos rodiklis padidėjo 0,6 proc. punktų. Taip pat registruotas 0,5 proc. punktų augimas Danijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. O didžiausias mažėjimas stebėtas Vengrijoje (8,4 proc. punktų nuo 15,9 proc. iki 7,5 proc.). Tačiau reikėtų pažymėti, kad šios šalies duomenų eilutėje yra pertrūkis. Slovakijoje, Lietuvoje, Austrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje šis rodiklis mažėjo 1,1–1,5 proc. punktų. Taip pat palyginti didelis sumažėjimas (3,4 proc. punktų) pastebėtas Serbijoje.

Būsto prieinamumas

2018 m. 9,6 proc. ES 27 gyventojų gyveno namų ūkiuose, kuriuose ne mažiau kaip 40 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų buvo išleidžiama būstui.

Daugiau nei 40 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų būstui išleidžiančių gyventojų dažniausiai nuomojosi būstą rinkos kainomis (25,1 proc.), rečiausiai – gyveno nuosavame būste, už kurį mokama hipotekos ar kita paskola (4,0 proc.) (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Būsto kainos našta pagal valdos statusą 2018 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ilc_lvho07c)

Už šio ES 27 vidurkio slypi dideli ES valstybių narių skirtumai: keliose šalyse, kurių rodikliai mažiausi, gana nedaug gyventojų namų ūkių 2018 m. išleido būstui daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų, pvz., Maltoje (1,7 proc.) ir Kipre (2,0 proc.). O kalbant apie šalis, kurių rodikliai didžiausi, daugiau nei 40 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų būstui išleido du iš penkių (39,5 proc.) Graikijos gyventojų ir daugiau nei vienas iš šešių (17,9 proc.) Bulgarijos gyventojų bei vienas iš septynių Danijos (14,7 proc.) ir Vokietijos (14,2 proc.) gyventojų.

Nagrinėjant grupes, kuriose būstui dažniausiai išleidžiama daugiau nei 40 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų, pagal būsto valdos statusą, būtent kalbant apie gyventojus, nuomojančius būstą rinkos kainomis, skirtumai tarp ES valstybių narių taip pat buvo labai dideli. 2018 m. šešiose valstybėse narėse daugiau nei trečdalis gyventojų, nuomojančių būstą rinkos kainomis, tam skyrė daugiau nei 40 proc. savo ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų. Ši dalis viršijo du penktadalius Rumunijoje (46,3 proc.) ir Vengrijoje (46,9 proc.), siekė pusę Bulgarijoje (50,1 proc.) ir viršijo keturis penktadalius (83,1 proc.) Graikijoje. Mažiausi rodikliai nustatyti Maltoje (12,1 proc.), Latvijoje (11,5 proc.) ir Kipre (11,3 proc.).

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Būsto sektoriaus statistika. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Šiame straipsnyje naudoti duomenys daugiausia gauti iš ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistikos (ES PGSS) mikroduomenų. ES PGSS tyrimas atliekamas kasmet ir tai yra pagrindinis pajamų ir gyvenimo sąlygų Europoje vertinimo tyrimas. ES SPGS tiriamoji grupė yra visi asmeniniai namų ūkiai ir jų esami nariai, gyvenantys ES valstybės narės teritorijoje tuo metu, kai renkami duomenys. Asmenys, gyvenantys kolektyviniuose namų ūkiuose ir gydymo ar slaugos ir pan. įstaigose, paprastai nelaikomi tiriamąja grupe. ES ir euro zonos duomenys – nacionalinių duomenų, kuriems pagal gyventojų skaičių pritaikyti atitinkami svoriniai koeficientai, vidurkiai.

Šio straipsnio lentelėse taikomas šis sutartinis žymėjimas:

Vertė pasvyruoju šriftu	duomenų vertė yra prognozuojama, tarpinė ar apskaičiuotoji, todėl tikėtina, kad ji gali keistis;
:	vertės nėra, ji konfidenciali arba nepatikima.

Aplinkybės

Apgyvendinimo sąlygų poveikis žmonių gyvenimo kokybei yra įvairus – tai prieglobstis, saugumas, privatumas, erdvė atsipalaiduoti, mokytis, dirbti ir gyventi. Būstą taip pat galima vertinti atsižvelgiant į aplinką, pvz., ar patogus susisiekimas su vaikų darželiais ar mokyklomis, darboviete, laisvalaikio erdvėmis, parduotuvėmis, viešosiomis paslaugomis ir pan. Daugeliui namų ūkių svarbus būsto finansavimo klausimas (ar būstas nuosavas, ar nuomojamas), dažnai siejamas ir su būsto kokybe.

ES nėra prisiėmusi konkrečių įsipareigojimų, susijusių su būstais. Būsto sektoriaus politiką formuoja valstybių vyriausybės. Vis dėlto daugelis ES valstybių narių susiduria su panašiomis užduotimis, pvz., kaip atnaujinti būstų ūkį, planuoti ir riboti miestų plėtrą, skatinti tvarų vystymąsi, padėti jaunimui ir palankių sąlygų neturinčioms visuomenės grupėms dalyvauti būsto rinkoje ar skatinti namų savininkus veiksmingiau vartoti energiją.

ES socialinėje politikoje socialinio būsto, benamystės ir integracijos klausimams tenka svarbus vaidmuo. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos IV-34 straipsnyje teigiama: „Siekdama įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, kad pagal Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytas taisykles bei praktiką būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos visiems neturintiems pakankamai lėšų“. 2000 m. Europos Vadovų Taryba Nicoje susitarė dėl bendrų ES kovos su skurdu ir socialine atskirtimi strategijos tikslų, įskaitant du su būstu susijusius tikslus, būtent „įgyvendinti politiką, kuria būtų siekiama suteikti visiems deramą ir tinkamų sanitarinių sąlygų būstą bei pagrindines paslaugas, būtinas normaliai gyventi pagal vietos sąlygas (elektra, vanduo, šildymas ir pan.)“ ir „nustatyti politiką, kuria būtų siekiama krizinių gyvenimo situacijų, dėl kurių asmuo gali būti socialiai atskirtas, pvz., skolos, pašalinimas iš mokyklos ar benamystė, prevencijos“. 2010 m. šie įgaliojimai buvo išplėsti priėmus Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planą (COM(2010) 758 galutinis), kuriame nurodomi tam tikri veiksmai, padėsiantys iki 2020 m. bent 20 mln. (palyginti su 2008 m.) sumažinti asmenų, kuriems gali kilti skurdo ar socialinės atskirties rizika, skaičių. Taip pat žr. straipsnį apie skurdo ar socialinės atskirties riziką patiriančius asmenis.

Tiesioginė prieiga prie

Kiti straipsniai

Lentelės

Duomenų bazė

Specialus skyrius

Leidiniai

Metodika

Teisės aktai

Vizualizacijos

Kitos nuorodos

EU statistics on income and living conditions (EU-SILC) methodology — housing conditions (anglų k.)
EU statistics on income and living conditions (EU-SILC) methodology — housing deprivation (anglų k.)
Housing price statistics — house price index (anglų k.)
Living conditions in Europe — housing quality (anglų k.)
Living conditions in Europe — poverty and social exclusion (anglų k.)
Disability statistics — housing conditions (anglų k.)
Young people — housing conditions (anglų k.)
Skurdžių pajamų statistika
Quality of life indicators — material living conditions (anglų k.)

Pajamos i gyvenimo sąlygos (t_ilc), žr. (anglų k.):

Gyvenimo sąlygos (t_ilc_lv)

Apgyvendinimo sąlygos (t_ilc_lvho)

Būsto perpildymo lygis (t_ilc_lvho_or)

Būsto kainos našta (t_ilc_lvho_hc)

Materialinis nepriteklius (t_ilc_md)

Prastos apgyvendinimo sąlygos (t_ilc_mdho)

Pajamos ir gyvenimo sąlygos (ilc), žr. (anglų k.):

Gyvenimo sąlygos (ilc_lv)

Apgyvendinimo sąlygos (ilc_lvho)

Būsto perpildymo lygis (ilc_lvho_or)

Nepakankamai užpildytas būstas (ilc_lvho_uo)

Būsto kainos našta (ilc_lvho_hc)

Materialinis nepriteklius (ilc_md)

Prastos apgyvendinimo sąlygos (ilc_mdho)

Pajamos ir gyvenimo sąlygos (anglų k.)

Income and living conditions (ESMS metadata file — ilc_esms) (anglų k.)
The production of data on homelessness and housing deprivation in the European Union: survey and proposals — 2005 (anglų k.)

2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS)
2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1553/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS)
2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1157/2010, kuriuo įgyvendinamos Reglamento (EB) Nr. 1177/2003 nuostatos dėl 2012 m. tikslinių šalutinių būsto sąlygų kintamųjų sąrašo
ES teisės aktų santraukos: pajamų ir gyvenimo sąlygų ES statistika