Statistics Explained

Po 30 dienų skelbiami Europos BVP išankstiniai įverčiai

Nuo 2016 m. balandžio 29 d. Eurostatas, praėjus maždaug 30 dienų nuo ataskaitinio ketvirčio pabaigos (t+30), skelbs euro zonos ir Europos Sąjungos (ES) ketvirtinius BVP išankstinius įverčius. Anksčiau skelbti šiuos duomenis tapo įmanoma dėl Europos statistikos sistemos, kadangi dabar valstybės narės savo nacionalinius įverčius perduoda Eurostatui dviem savaitėmis anksčiau.

Šis metodas iš esmės atitinka dabartinį metodą, pagal kurį BVP įverčiai skelbiami po 45 dienų nuo ataskaitinio ketvirčio pabaigos (t+45)[1]. Pagrindinis skirtumas yra tai, kad naudojami anksčiau gaunami šalių įverčiai . Dėl šio paankstinimo, ketvirtinius trečiojo mėnesio duomenis valstybės narės turi dažnai (bent iš dalies) apskaičiuoti preliminariai.

Visas straipsnis

Kaip gaunami išankstiniai duomenys?

Trumpai tariant, dauguma ES valstybių narių perduoda Eurostatui savo BVP augimo išankstinius įverčius likus vienai dienai iki sutartos paskelbimo datos. Prie šios grupės priskiriamos valstybės narės, jau skelbiančios savo t+30 išankstinius įverčius, ir keletas valstybių narių, perduodančių Eurostatui konfidencialius įverčius. ES ir euro zonos BVP augimo įverčiams apskaičiuoti, Eurostatas sujungia šalių ketvirtinių augimo pokyčių rodiklius taikydamas šalių metinio BVP svorius.

Sprendimas pradėti skelbti išankstinius ES ir euro zonos BVP t+30 įverčius grindžiamas 2012–2015 m. ketvirčių bandomojo etapo rezultatais. Kai buvo teikiami 2015 m. ketvirtojo ketvirčio bandomieji įverčiai, šalių aprėptis sudarė 91 proc. 28 ES valstybių narių BVP ir 94 proc. 19 euro zonos narių BVP.

Ar išankstiniai įverčiai patikimi?

Išankstiniai įverčiai pateikiami anksčiau nei įprasti įverčiai, todėl tenka rinktis vieną iš dviejų: savalaikiškumą ar tikslumą. Remiantis 16 bandomųjų įverčių, tikėtinos tipiškos euro zonos ir ES BVP augimo pataisos remiantis t+45 duomenimis, palyginti su t+30 duomenimis (dešimtosios tikslumu), sudarytų −0,1, 0,0 arba +0,1 procentinio punkto. Esant staigiam ekonominio vystymosi pokyčiui, kaip nutiko 2008 m. antrąjį ketvirtį dėl finansų krizės, tikėtina, kad pataisos būtų didesnės.

Tikėtinos pataisos išmėgintos, remiantis iš anksto nustatytais kokybės kriterijais ir juos atitiko[2]. 1 pav. vaizduojama, kaip skiriasi 2012 m. pirmojo ketvirčio – 2015 m. ketvirtojo ketvirčio (nesuapvalinti) augimo rodikliai pagal duomenis, pateiktus praėjus 30 dienų (t+30, bandomieji įverčiai), 45 dienoms (t+45) ir 65 dienoms (t+65). Pirmoje diagramoje vaizduojami euro zonos augimo rodikliai, antroje – ES.

1 pav. Augimo rodikliai (%) euro zonoje (EZ) (pirmoji diagrama) ir ES (antroji diagrama) pagal duomenis, pateiktus praėjus 30 dienų (t+30, bandomieji įverčiai), 45 dienoms (t+45) ir 65 dienoms (t+65)

Tiesioginė prieiga prie

Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Vizualizacijos




Specialus skyrius

Pastabos

  1. Daugiau informacijos rasite šioje nuorodoje.
  2. Žr. Eurostato statistinį darbinį dokumentą „Euro zonos ir Europos Sąjungos BVP išankstiniai įverčiai po 30 dienų“, kuris (turi būti) paskelbtas 2016 m. balandžio 29 d. Eurostato svetainėje.