Archive:Valdžios sektoriaus finansų statistika

Duomenys išgauti 2020 m. balandžio 22 d.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. liepos mėn.

Versija anglų kalba yra naujesnė.

This Statistics Explained article has been archived on 7 December 2020.

Highlights

ES 27 valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis padidėjo nuo −0,4 proc. 2018 m. iki −0,6 proc. 2019 m. 2018 m. buvo nustatytas mažiausias deficitas, vertinant visas turimas laiko eilutes.

ES 27 valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis sumažėjo nuo 79,6 proc. 2018 m. pabaigoje iki 77,8 proc. 2019 m. pabaigoje.

Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2019 m. pabaigoje buvo įvairus: nuo 8,4 proc. Estijoje iki 176,6 proc. Graikijoje.

Valdžios sektoriaus skola 2018 ir 2019 m.
(bendroji valdžios sektoriaus konsoliduotoji skola, proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10dd_edpt1)

Šiame straipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos (ES) ir euro zonos (EZ 19) svarbiausios valdžios sektoriaus finansų statistikos raida. Konkrečiai tariant, jame nagrinėjamas valstybių (valdžios sektoriaus) deficitas, bendroji skola, bendrosios pajamos ir bendrosios išlaidos, taip pat pagrindiniai valdžios sektoriaus pajamų šaltiniai – mokesčiai ir socialinės įmokos.

Full article

Įžanga

Valdžios sektoriaus finansinės statistika labai svarbi vertinant ES valstybių narių ekonomikos būklę. Laikydamosi ES Stabilumo ir augimo pakto sąlygų, ES valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti, kad jų deficitas ir skola neviršytų tam tikrų ribų: valstybės narės valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola negali būti didesnė kaip 60 proc. BVP. Jei valstybei narei nepavyksta laikytis šių reikalavimų, pradedama vadinamoji perviršinio deficito procedūra. Ją sudaro keli etapai (įskaitant galimybę taikyti sankcijas), kuriais atitinkama valstybė narė raginama imtis reikiamų priemonių padėčiai ištaisyti. Tokie patys deficito ir skolos ribų kriterijai taikomi ekonominei ir pinigų sąjungai (EPS), taigi ir šalims, norinčioms tapti euro zonos narėmis. Be to, pastarąjį kartą persvarsčius integruotas ekonomikos ir užimtumo gaires (tai buvo atlikta įgyvendinant Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“) nustatytos ir viešųjų finansų kokybės ir tvarumo užtikrinimo gairės.

2019 m. valdžios sektoriaus deficitas (konsoliduotojo valdžios sektoriaus grynasis skolinimasis kaip BVP dalis) tiek ES 27, tiek euro zonos (EZ 19) šalyse, palyginti su 2018 m., padidėjo. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis sumažėjo (ir ES 27, ir euro zonos).

Valdžios sektoriaus perteklius ir deficitas

ES 27 valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis padidėjo nuo −0,4 proc. 2018 m. iki −0,6 proc. 2019 m. Jis taip pat padidėjo EZ 19 – nuo −0,5 proc. iki −0,6 proc. 2018 m. ES 27 ir euro zonos lygmenimis buvo nustatytas mažiausias deficitas, vertinant visas turimas laiko eilutes.

2019 m. valdžios sektoriaus perteklius užfiksuotas 16-oje ES 27 valstybių narių: Danijoje (+3,7 proc.), Liuksemburge (+2,2 proc.), Bulgarijoje (+2,1 proc.), Kipre ir Nyderlanduose (po +1,7 proc.), Graikijoje (+1,5 proc.), Vokietijoje (+1,4 proc.), Austrijoje (+0,7 proc.), Slovėnijoje, Maltoje ir Švedijoje (po +0,5 proc.), Kroatijoje ir Airijoje (po +0,4 proc.), Čekijoje ir Lietuvoje (po +0,3 proc.) ir Portugalijoje (+0,2 proc.).

Devyniose ES 27 valstybėse narėse (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Slovakijoje, Italijoje, Belgijoje, Vengrijoje ir Ispanijoje) 2019 m. užfiksuotas 3,0 proc. BVP nesiekiantis deficitas. Dviejų ES 27 valstybių narių deficitas buvo ne mažesnis kaip 3,0 proc. BVP: Prancūzijos (−3,0 proc.) ir Rumunijos (−4,3 proc.) (žr. 1 grafiką).

1 grafikas. Valdžios sektoriaus balansas 2018 ir 2019 m.
(konsoliduoto valdžios sektoriaus grynasis skolinimasis (−) ar skolinimas (+), proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10dd_edpt1)

Valdžios sektoriaus balansas (pagal santykį su BVP) 2019 m., palyginti su 2018 m., pagerėjo 13 ES 27 valstybių narių ir Jungtinėje Karalystėje. Žymiausiai (ne mažiau kaip 1 proc. punktu BVP) padėtis gerėjo Kipre (+5,4 proc. punktų BVP) ir Danijoje (+2,9 proc. punktų BVP). Didelį Kipro 2019 m. rodiklio pagerėjimą daugiausia lėmė tai, kad lyginama su 2018 m. kai dėl banko „Cyprus Cooperative Bank Ltd“ (CCB) restruktūrizavimo – „gerųjų“ CCB dalių pardavimo ir likusios „blogos“ banko dalies įtraukimo į valdžiose sektoriaus sąskaitas - buvo smarkiai paveiktos valdžios sektoriaus sąskaitos.

Kipro ir Portugalijos 2018 m. rodikliai rodė deficitą, o 2019 m. padėtis pasikeitė. Nė vienoje valstybėje narėje nenustatyta padėties, kad valdžios sektoriaus balansą pakeistų perteklius. Bulgarijoje, Danijoje, Airijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje 2019 m. nustatytas didesnis perteklius nei 2018 m.

Nė vienoje valstybėje narėje valdžios sektoriaus pertekliaus nepakeitė deficitas. Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Suomijoje 2019 m. pasiektas didesnis deficitas nei 2018 m. Palyginti su 2018 m., 2019 m. tokių pačių deficito rodiklių neišlaikė nei viena valstybė narė, o mažesnius nurodė Estija, Italija, Latvija ir Vengrija.

1 lentelė. Valdžios sektoriaus balansas ir valdžios sektoriaus skola 2016–2019 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10dd_edpt1)

Valdžios sektoriaus skola

ES 27 valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis sumažėjo nuo 79,6 proc. 2018 m. pabaigoje iki 77,8 proc. 2019 m. pabaigoje, o EZ 19 – nuo 85,8 proc. iki 84,1 proc. (žr. 2 grafiką).

Iš viso 11 ES 27 valstybių narių pranešė, kad jų skolos rodiklis 2019 m. pabaigoje viršijo 60 proc. BVP: didžiausi jie buvo Graikijoje (176,6 proc.), po jos rikiavosi Italija (134,8 proc.), Portugalija (117,7 proc.), Belgija (98,6 proc.), Prancūzija (98,1 proc.), Kipras ir Ispanija (po 95,5 proc.).

Mažiausias valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis buvo Estijoje (8,4 proc.), Bulgarijoje (20,4 proc.), Liuksemburge (22,1 proc.), Čekijoje (30,8 proc.), Danijoje (33,2 proc.), Švedijoje (35,1 proc.) ir Rumunijoje (35,2 proc.).

2 grafikas. Valdžios sektoriaus skola 2018 ir 2019 m.
(bendroji valdžios sektoriaus konsoliduotoji skola, proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10dd_edpt1)

2019 m. pabaigoje valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis, palyginti su 2018 m. pabaiga, padidėjo keturiose ES 27 valstybėse narėse, o sumažėjo – 21, daugiausia Kipre (−5,1 proc. punktų BVP), Airijoje (−4,8 proc. punktų BVP), Graikijoje (−4,6 proc. punktų BVP), Slovėnijoje ir Portugalijoje (−4,3 proc. punktų BVP) ir Vengrijoje (−3,9 proc. punktų BVP).

Italijoje ir Prancūzijoje valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2019 m. išliko toks pat kaip 2018 m.

Skolos santykis su BVP nuo 2018 m. pabaigos iki 2019 m. pabaigos išaugo Lietuvoje (2,4 proc. punktų), Liuksemburge (1,1 proc. punktų), Rumunijoje (0,5 proc. punktų) ir Estijoje (0,1 proc. punktų).

Valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos

Valdžios sektoriaus svarba ekonomikai gali būti vertinama pagal visas bendrąsias valdžios sektoriaus pajamas ir išlaidas, išreikštas procentine BVP dalimi. ES 27 bendrosios valdžios sektoriaus pajamos 2019 m. sudarė 46,2 proc. BVP (tiek pat, kiek 2018 m.), o išlaidos – 46,7 proc. BVP (padidėjo nuo 46,6 proc. 2018 m.). EZ 19 bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos 2019 m. sudarė 47,1 proc. BVP (padidėjo nuo 47,0 proc. 2018 m.), o bendrosios pajamos – 46,5 proc. BVP (tiek pat, kiek 2018 m.) – žr. 3 grafiką.

3 grafikas. Bendrųjų išlaidų ir bendrųjų pajamų raida 2009–2019 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)

2009 m. bendrosios išlaidos (BVP proc. dalimi) pasiekė 50,6 proc. BVP ES 27 ir 50,9 proc. BVP EZ 19. Tiek ES, tiek euro zonoje bendrosios išlaidos kaip BVP dalis 2010–2011 m. mažėjo, 2012 m. padidėjo ir vėliau, iki 2018 m., mažėjo, o 2019 m. vėl šiek tiek padidėjo.

Bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos absoliučiaisiais dydžiais 2011–2018 m. tiek ES 27, tiek EZ 19 šalyse augo lėčiau nei bendrosios valdžios sektoriaus pajamos, todėl sumažėjo deficitas. Tačiau 2019 m. išlaidos augo greičiau nei pajamos ir ES 27, ir EZ 19, todėl deficitas padidėjo.

4 grafikas. Bendrųjų išlaidų ir bendrųjų pajamų raida 2009–2019 m.
(mlrd. EUR)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)

2009–2019 m. ES 27 valdžios sektoriaus išlaidos iš viso padidėjo 1 148 mlrd. EUR, tačiau šiuo laikotarpiu taip pat 1 709 mlrd. EUR padidėjo ir bendrosios ES 27 valdžios sektoriaus pajamos. Tačiau 2018–2019 m. valdžios sektoriaus išlaidos padidėjo 217 mlrd. EUR, o pajamos padidėjo 195 mlrd. EUR. EZ 19 2009–2019 m. valdžios sektoriaus išlaidos padidėjo 889 mlrd. EUR, o pajamos – 1 389 mlrd. EUR. 2018–2019 m. valdžios sektoriaus išlaidos padidėjo 179 mlrd. EUR, o pajamos padidėjo 155 mlrd. EUR (žr. 4 grafiką).

ES 27 valstybių narių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų lygis labai nevienodas (žr. 5 grafiką). 2019 m. didžiausias ES valdžios sektoriaus bendrųjų išlaidų ir pajamų (kaip BVP dalies) lygis (viršijantis 100 proc.) buvo Prancūzijoje, Suomijoje, Danijoje ir Belgijoje; Norvegijoje šis rodiklis taip pat viršijo 100 proc. Palyginti nedidelis santykis (mažiau nei 80 proc. BVP) 2019 m. nustatytas septyniose ES 27 valstybėse narėse: Airijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Maltoje, Latvijoje ir Estijoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje.

5 grafikas. Valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos 2019 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)

ES 27 šalyse svarbiausios sudedamosios visų valdžios sektoriaus pajamų dalys yra mokesčiai ir grynosios socialinės įmokos (žr. 6 grafiką). 2019 m. mokesčiai sudarė 58,1 proc. ES 27 bendrųjų pajamų (56,8 proc. EZ 19), o grynosios socialinės įmokos – 30,8 proc. bendrųjų pajamų ES 27 ir 32,4 proc. EZ 19. Rinkos produkcija, produkcija savo galutiniam naudojimui ir mokėjimai už kitą ne rinkos produkciją (pardavimas / mokesčiai ir kapitalo formavimas savo sąskaita) sudarė 7,0 proc. bendrųjų pajamų ES 27 ir 7,1 proc. – EZ 19. Nuosavybės pajamos (daugiausia – palūkanos, dividendai ir renta) sudarė 1,7 proc. ES 27 bendrųjų pajamų ir tiek pat EZ 19 bendrųjų pajamų.

6 grafikas. Bendrųjų pajamų struktūra 2019 m.
(proc. bendrųjų pajamų)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)

Vertinant pavienes ES 27 valstybes nares santykinė skirtingų pajamų kategorijų svarba gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, Slovakijoje, Rumunijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje 2019 m. mokesčiai sudarė mažiau nei 50 proc. valdžios sektoriaus pajamų, o Danijoje ir Švedijoje – atitinkamai 87,8 proc. ir 80,5 proc.

2019 m. grynosios socialinės įmokos sudarė didžiausia dalį bendrųjų pajamų Čekijoje (37,6 proc.), Vokietijoje (37,2 proc.), Slovakijoje (36,7 proc.) ir Slovėnijoje (36,4 proc.), o mažiausią – Danijoje (1,5 proc.) ir Švedijoje (6,9 proc. BVP) (taip pat Islandijoje – 8,1 proc. BVP).

Nuosavybės pajamos sudarė didžiausią dalį bendrųjų pajamų Norvegijoje (22,2 proc.) (žr. 7 grafiką).

7 grafikas. Pagrindinės valdžios sektoriaus pajamų sudedamosios dalys 2019 m.
(proc. bendrųjų pajamų)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)

Didžiausia dalis ES 27 valdžios sektoriaus išlaidų 2019 m. buvo susijusi su pajamų perskirstymu socialiniams pervedimams pinigais ar natūra (žr. 8 ir 9 grafikus).

8 grafikas. Bendrųjų išlaidų struktūra 2019 m.
(proc. bendrųjų pajamų)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)

Socialiniai pervedimai (socialinės išmokos ir socialiniai pervedimai natūra (nupirkta rinkos produkcija)) sudarė 46,1 proc. ES 27 bendrųjų išlaidų (47,8 proc. bendrųjų EZ 19 išlaidų). Atlygis darbuotojams sudarė 21,7 proc. ES 27 valdžios sektoriaus išlaidų (21,0 proc. EZ 19). Tarpinis vartojimas – 11,9 proc. ES 27 bendrųjų išlaidų (11,3 proc. EZ 19). Sumokėtos nuosavybės pajamos, kurių didžioji dalis yra palūkanos, sudarė 3,3 proc. ES 27 ir 3,5 proc. EZ 19 valdžios sektoriaus išlaidų, o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (daugiausia investicijos) – 6,4 proc. ES 27 išlaidų ir 5,9 proc. EZ 19 išlaidų.

9 grafikas. Pagrindinės valdžios sektoriaus išlaidų sudedamosios dalys 2019 m.
(proc. bendrųjų išlaidų)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)

Daugiausiai valdžios sektoriaus pajamų gaunama iš gamybos ir importo mokesčių, einamųjų pajamų, turto ir kt. mokesčių ir grynųjų socialinių įmokų. 2019 m. ES 27 gamybos ir importo mokesčiai sudarė 13,5 proc. BVP, einamieji pajamų, turto ir kt. mokesčiai sudarė 13,0 proc. BVP, o grynosios socialinės įmokos – 14,2 proc. BVP. Pagal santykį su BVP gamybos ir importo mokesčių pajamos 2009–2014 m. ES 27 didėjo, jų dalis pagal santykį su BVP padidėjo 0,9 proc. punkto (žr. 10 grafiką). 2014–2019 m. gamybos ir importo mokesčiai pagal santykį su BVP išliko stabilūs. Einamieji pajamų, turto ir kt. mokesčiai pagal santykį su BVP žemiausią tašką pasiekė 2010 m. ir sudarė 11,7 proc. BVP, o 2019 m. padidėjo iki 13,0 proc. BVP. Grynosios socialinės įmokos pagal santykį su BVP 2009–2019 m. buvo palyginti stabilios: nuo 14,1 proc. BVP iki 14,4 proc. BVP.

10 grafikas. ES 27 pagrindinės mokesčių ir socialinių įmokų kategorijos 2009–2019 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)

Mokestinių pajamų lygis ES 27 valstybėse narėse 2019 m. gerokai skyrėsi (žr. 11 grafiką). Natūralu, kad šalyse, kurių išlaidų lygis buvo palyginti aukštas, paprastai valdžios sektoriui būdavo surenkama daugiau mokesčių (palyginti su visu BVP) už kitas. Pavyzdžiui, 2019 m. daugiausiai pajamų pagal santykį su BVP iš pagrindinių rūšių mokesčių ir socialinių įmokų gavo Danija – 47,3 proc., po jos – Prancūzija (46,7 proc.). Dvejose ES valstybėse narėse (Airijoje ir Rumunijoje) šios pajamos sudarė mažiau nei 30 proc. BVP.

11 grafikas. Pagrindinės mokesčių ir socialinių įmokų kategorijos 2019 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Government finance statistics: tables and figures(anglų kalba)

Duomenų šaltiniai

Pagal perviršinio deficito procedūrą ES valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 1 d. ir spalio 1 d. turi pateikti Europos Komisijai savo valdžios sektoriaus deficito ir skolos statistinius duomenis. Be to, Eurostatas pagal perdavimo programą(anglų kalba), pagal kurią teikiami nacionalinių sąskaitų duomenys, renka išsamesnius valdžios sektoriaus finansų statistinius duomenis. Pagrindiniai valdžios sektoriaus suvestiniai rodikliai Eurostatui teikiami du kartus per metus, o valstybės funkcijų (COFOG)statistika ir išsamūs mokesčių ir socialinių įmokų įplaukų duomenys turėtų būti teikiami per vienus metus pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui ir per devynis mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui. Ketvirtinės nefinansinės ir finansinės ataskaitos ir ketvirtiniai bendrosios valdžios sektoriaus skolos duomenys teikiami keturis kartus per metus.

Šiame straipsnyje pateikiami duomenys atitinka kai kuriuos svarbiausius valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų rodiklius, kurie rengiami remiantis nacionalinėmis sąskaitomis (2010 m. ESS).

Visų pajamų ir visų išlaidų, įskaitant kapitalo išlaidas (visų pirma bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą), skirtumas prilygsta valdžios sektoriaus grynajam skolinimui / grynajam skolinimuisi, ir tai yra valdžios sektoriaus nefinansinių sąskaitų balansuojamasis straipsnis.

Valdžios sektoriaus apibrėžtis

Valdžios sektorius apima visus institucinius vienetus, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui, daugiausia finansuojamus privalomais kitiems sektoriams priklausančių vienetų mokėjimais, ir visus institucinius vienetus, daugiausia dalyvaujančius perskirstant šalies pajamas ir turtą (2010 m. ESS 2.111 punktas). Valdžios sektorių sudaro keturi subsektoriai: centrinė valdžia, kai kuriais atvejais krašto (regiono) valdžia, vietos valdžia ir, kai taikoma, socialinės apsaugos fondai.

Svarbiausių rodiklių apibrėžtis

Valdžios sektoriaus finansų balansas – valdžios sektoriaus grynasis skolinimas / grynasis skolinimasis, apie kurį pranešama vadovaujantis perviršinio deficito procedūra, išreikštas BVP dalimi. Pagal Protokolą dėl perviršinio deficito procedūros valdžios sektoriaus skola yra nominaliąja verte išreikšti ir konsoliduoti valdžios sektoriaus bendrieji įsipareigojimai (grynaisiais pinigais ir indėliais), skolos vertybiniai popieriai ir negrąžintos paskolos metų pabaigoje.

Didžiąją valdžios sektoriaus pajamų dalį sudaro mokesčiai, socialinės įmokos, pardavimo ir nuosavybės pajamos. Jie apibrėžti 2010 m. ESS pagal įvairias kategorijas: rinkos produkcija, produkcija savo galutiniam naudojimui, mokėjimai už ne rinkos produkciją, gamybos ir importo mokesčiai, kitos subsidijos gamybai, nuosavybės pajamos, einamieji pajamų, turto ir kt. mokesčiai, grynosios socialinės įmokos, kiti einamieji pervedimai ir kapitalo pervedimai.

Pagrindiniai išlaidų straipsniai yra atlygis darbuotojams (valstybės tarnautojams), socialinės išmokos (socialinės išmokos ir socialiniai pervedimai natūra, susiję su rinkos produkcija, kurią nupirko valdžios sektorius), valstybės skolos palūkanos, subsidijos ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas. Visos valdžios sektoriaus išlaidos apibrėžiamos pagal 2010 m. ESS kategorijas: tarpinį vartojimą, bendrojo kapitalo formavimą, atlygį darbuotojams, kitus gamybos mokesčius, subsidijas, mokėtinas nuosavybės pajamas, einamuosius pajamų, turto ir kt. mokesčius, socialines išmokas, išskyrus socialinius pervedimus natūra, socialinius pervedimus natūra (nupirktą rinkos produkcija), kitus einamuosius pervedimus, tam tikrą teisių į pensijų išmokas koregavimą, kapitalo pervedimus ir nesukurto turto sandorius.

Valdžios sektoriaus duomenys – pagrindiniai valdžios sektoriaus suvestiniai rodikliai ir valdžios sektoriaus išlaidos pagal funkcijas 2010 m. ESS sistemoje – tam tikrų nacionalinių sąskaitų atveju turi būti konsoliduoti. Tai reiškia, kad atmetami arba kompensuojami tam tikri valdžios sektoriaus institucinių vienetų sandoriai – nuosavybės pajamos, kiti einamieji pervedimai ir kapitalo pervedimai. Teikiant subsektoriaus duomenis turėtų būti konsoliduojami ne visų subsektorių duomenys kartu, o kiekvieno subsektoriaus duomenys atskirai. Todėl sektoriaus lygmens duomenis turi sudaryti subsektorių duomenų suma, išskyrus nuosavybės pajamų, kitų einamųjų pervedimų ir kapitalo pervedimų eilutes, kurių duomenys yra konsoliduojami. Šių straipsnių ir atitinkamai visų pajamų ir visų išlaidų atveju subsektorių suma turėtų viršyti sektoriaus vertę.

Mokesčiai ir socialinės įmokos atitinka pajamas, centrinės valdžios, krašto (regiono) valdžios ir vietos valdžios surenkamas pinigais ar natūra, ir socialinės apsaugos fondus. Šias renkamas sumas (paprastai vadinamas mokesčiais) sudaro trijų pagrindinių kategorijų sumos:

pajamų, turto ir kt. mokesčiai, įskaitant visus privalomuosius neatlyginamus mokėjimus, reguliariai renkamus valdžios sektoriaus, kuriais apmokestinamos įmonių ir namų ūkių pajamos ir turtas;
gamybos ir importo mokesčiai, įskaitant visus privalomuosius neatlyginamus mokėjimus, nustatytus valdžios sektoriaus ir susijusius su prekių ir paslaugų gamyba ir importu, darbo jėgos samdymu, žemės, pastatų ar kito turto, naudojamo gamybos procese, nuosavybe ar naudojimu;
grynosios socialinės įmokos, įskaitant darbdavių ir darbuotojų socialines įmokas, taip pat sąlyginės socialinės įmokos, atitinkančios tiesiogiai darbdavių mokamas socialines įmokas, taip pat du papildomus sąlyginius elementus (papildomos namų ūkių mokamos socialinės įmokos ir rinkliavos už socialinio draudimo sistemos paslaugas).

Aplinkybės

Dėl 2007–2008 m. pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės daugelis Europos vyriausybių patyrė didelių sunkumų. Pagrindinės problemos buvo susijusios su nacionalinės valdžios institucijų sugebėjimu administruoti skolų grąžinimą, imtis reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrinta viešųjų išlaidų kontrolė ir būtų siekiama skatinti ekonomikos augimą.

Stabilumo ir augimo paktu siekiama derinti ekonomikos raidą ES, ypač euro zonai priklausančiose šalyse. Be to, šiuo paktu norima neleisti ES valstybėms narėms imtis politinių priemonių, kurios kenkdamos kitoms šalims teiktų nepelnytos naudos jų ekonomikai. Stabilumo ir augimo paktas pagrįstas dviem pagrindiniais principais: deficitas (planuojamas ar faktinis) negali viršyti 3 proc. BVP, o skolos ir BVP santykis neturėtų būti didesnis kaip 60 proc. (arba turėtų būti siekiama jį sumažinti iki tokio lygio). Minėtas paktas, kaip ir ES ekonomikos valdymas apskritai, 2011 m. buvo gerokai sustiprinti.

Kasmet ES valstybės narės Europos Komisijai teikia išsamią informaciją apie savo ekonomikos politiką ir viešųjų finansų būklę. Euro zonos šalys teikia šią informaciją pagal stabilumo programas, o kitos valstybės narės – pagal konvergencijos programas. Europos Komisija vertina, ar politika atitinka sutartus ekonomikos, socialinius ar aplinkosaugos tikslus, ir pastebėjusi, kad deficitas neįprastai išaugo, gali nuspręsti pareikšti įspėjimą. Po to, jei Taryba nustato perviršinį deficitą, nustatomas perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas.