Archive:Nusikalstamumo statistika

Duomenys išgauti 2020 m. liepos mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. lapkričio mėn.

This Statistics Explained article has been archived on 25 August 2021.

Highlights

Policijos užregistruotų plėšimų 27 ES valstybėse narėse 2012–2018 m. sumažėjo 34 proc.

2018 m. 27 ES valstybėse narėse policija užregistravo 3 993 tyčines žmogžudystes, t. y. 30 proc. mažiau nei 2008 m.

Plėšimai (vidurkis) 2016–2018 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

Šiame straipsnyje pateikta statistika pagrįsta oficialiais 2008–2018 m. Europoje policijos užregistruotų nusikaltimų (nusikalstamųjų veikų) duomenimis. Kalbama apie Europos Sąjungą (ES 27), tris Jungtinės Karalystės jurisdikcijos teritorijas, ELPA šalis, dalį šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių.

Full article

2012–2018 m. ES 27 plėšimų sumažėjo 34 proc.

2012–2018 m. ES 27 teritorijoje policija užregistravo 34 proc. mažiau plėšimų: jų skaičius sumažėjo iki maždaug 299 000. 2008–2012 m. tendencijos buvo priešingos: nustatytas 8,8 proc. padidėjimas. Tai buvo 2008–2018 m. laikotarpio pikas, kaip parodyta 1 grafike. Estijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Suomijos 2018 m. duomenų neturima, todėl tikslus ES 27 pokytis nuo 2017 m. iki 2018 m. yra šiek tiek netikslus. Nuo 2017 m. iki 2018 m. daugumoje ES 27 šalių stebėtas sumažėjimas, o didžiausias santykinis augimas nustatytas Airijoje (8 proc.) ir Slovėnijoje (11 proc.).

1 grafikas. Plėšimai (užregistruoti policijos) ES 27, 2008–2018 m.
(nusikaltimų skaičius)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

2 grafike pateikiami policijos užregistruotų plėšimų skaičiaus duomenys, palyginti su gyventojų skaičiumi (nusikaltimų skaičius 100 000 gyventojų). 2016–2018 m. laikotarpiu vidutiniškai didžiausi ES 27 rodikliai buvo Belgijoje (154,3), Prancūzijoje (153,3), Ispanijoje (132,5) ir Portugalijoje (115,5), o mažiausi – Estijoje (17,1), Rumunijoje (16,2), Čekijoje (14,6), Slovėnijoje (11,7), Kipre (10,5), Slovakijoje (9,0) ir Vengrijoje (9,0). Kalbant apie ELPA šalis, didžiausias policijos užregistruotų plėšimų 100 000 gyventojų rodiklis (20,9) buvo pasiektas Šveicarijoje.

2 grafikas. Plėšimai (vidurkis) 2016–2018 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

2018 m. ES 27 įvykdytos 3 993 tyčinės žmogžudystės

2018 m. ES 27 policija užregistravo 3 993 tyčines žmogžudystes, arba beveik 30 proc. mažiau, palyginti su 2008 m. 1 lentelėje pateikiami pagal šalis suskirstyti duomenys.

1 lentelė. Tyčinės žmogžudystės 2008–2018 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

3 grafike pateikiami tyčinių žmogžudysčių skaičiaus rodikliai, palyginti su gyventojų skaičiumi (policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų). 2018 m. didžiausi rodikliai buvo Latvijoje (5,2), Lietuvoje (3,5) ir Estijoje (1,9). 15 šalių šis rodiklis buvo mažesnis nei 1 / 100 000 gyventojų.

3 grafikas. Tyčinės žmogžudystės 2018 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

2018 m. ES 27 įvykdyta 583 000 užpuolimų

2018 m. ES 27 policijos užregistruota apie 583 000 užpuolimų, arba 6,2 proc. mažiau nei 2010 m., kai šis rodiklis buvo 621 500. Kaip parodyta 4 grafike, apskritai 2010–2018 m. šių nusikaltimų skaičius mažėjo. Tačiau reikėtų pažymėti, kad 2016–2018 m. ES bendrieji dydžiai iš dalies pagrįsti ankstesniais duomenimis, nes trūko Prancūzijos (2017–2018 m.) ir Vengrijos (2016–2018 m.) duomenų. Pateikti duomenys rodo didėjimo tendenciją Prancūzijoje 2010–2016 m. (nuo 232 000 iki 243 000) ir mažėjimo tendenciją Vengrijoje 2010–2015 m. (nuo 14 600 iki 12 500).

ES 27 valstybių santykiniai (pagal gyventojų skaičių) policijos užregistruotų užpuolimų skaičiaus rodikliai taip pat labai įvairūs. Galimybei lyginti skirtingų šalių duomenis turi įtakos skirtingi įstatymai, duomenų teikimo mastas ir registravimo praktika (anglų k.). Pavyzdžiui, į kai kurių šalių duomenis įtraukiami ne tik sunkūs užpuolimai, bet ir nesunkūs užpuolimai, mirtini užpuolimai (netyčinės ir tyčinės žmogžudystės ir pan.) ar seksualiniai išpuoliai (paprastai klasifikuojami atskirai).

4 grafikas. Užpuolimų skaičius ES 27, 2010–2018 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

2018 m. ES 27 įvykdyta 528 000 automobilių vagysčių

2018 m. ES 27 užregistruota apie 528 000 transporto priemonių vagysčių. Tai apie 40 proc. mažiau nei 2008 m. Tačiau pažymėtina, kad trūkstamiems Prancūzijos (2017–2018 m.), Kipro (2018 m.) ir Vengrijos (2016–2018 m.) duomenims užpildyti naudoti naujausi turimi metų duomenys. Kaip matyti 5 grafike, 2008–2018 m. šių nusikaltimų skaičius ES 27 apskritai mažėjo. Bet Airijoje ir Kroatijoje 2017–2018 m. policijos užregistruotų automobilių vagysčių skaičius didėjo 8 proc.

5 grafikas. Variklinių sausumos transporto priemonių vagystės ES 27, 2008–2018 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

Policijos užregistruotų automobilių vagysčių 100 000 gyventojų skaičius (2016–2018 m. vidurkis) buvo didžiausias Graikijoje (260,6), Italijoje (244,2), Prancūzijoje (241,9), Švedijoje (237,3) ir Nyderlanduose (169,3). Mažiausi ES 27 rodikliai buvo Slovakijoje (27,8), Estijoje (25,1), Kroatijoje (21,4), Rumunijoje (10,8) ir Danijoje (4,0). Kalbant apie ELPA šalis, didžiausias rodiklis buvo Šveicarijos: 80,5 transporto priemonių vagysčių 100 000 gyventojų.

Į automobilių vagysčių rodiklį įtraukiamos motociklų, keleivinių automobilių, autobusų, sunkvežimių, buldozerių ir pan. vagystės, tačiau atsiskaitymo ir registravimo praktika gali būti įvairi ir tai turi įtakos galimybėms lyginti skirtingų šalių ir skirtingų laikotarpių duomenis.

6 grafikas. Variklinių sausumos transporto priemonių vagystės, 2016–2018 m. vidurkis
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius 100 000 gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Bendroji nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos sistemų statistika

Duomenis teikia policija ir kitos teisėsaugos institucijos, prokuratūros, teismai, kalėjimai, atitinkamos ministerijos ir statistikos tarnybos. Nacionalinės valdžios institucijos yra atsakingos už Eurostatui ir Jungtinėms Tautoms teikiamus oficialius duomenis (Jungtinių Tautų Organizacijos atliekamas nusikalstamumo tendencijų ir baudžiamosios teisenos sistemų veikimo tyrimas).

Šiame straipsnyje pateikiami duomenys

Šis straipsnis parengtas pagal rezultatus, pagrįstus oficialiais policijos nuo 2008 m. užregistruotų nusikaltimų (nusikalstamųjų veikų) duomenimis. Kai šalys pateikia naujus duomenis, kurie gali skirtis nuo duomenų, pateiktų senesnėse interneto straipsnių versijose, Eurostatas atnaujina interneto duomenų bazę (anglų k.). Didelė Europos lygmens nusikalstamumo statistikos problema – duomenų trūkumas. Dėl jo keli šiame straipsnyje pateikti ES bendrieji rodikliai buvo koreguoti. Pvz., jei nebuvo 2017 m. duomenų, naudotas tos pačios šalies to paties nusikaltimo 2016 m. rodiklis. Kai kuriais atvejais naudojamas ankstesnių ir vėlesnių metų vidurkis. Kitas būdas spręsi trūkstamų duomenų problemą – lyginti trejų metų laikotarpių vidurkius. Kai kurių nusikaltimų rodiklių atveju tiesiog trūksta per daug duomenų, kad būtų galima pateikti bendrąjį ES rodiklį. Interneto duomenų bazėje (anglų k.) nurodomi pateikti duomenys (be koregavimo).

Konkrečių rūšių nusikaltimai

Papildomų duomenų apie tyčines žmogžudystes, išžaginimus ir seksualinę prievartą galima rasti čia:

aukų, bylų, nuteisimo atvejų duomenys (anglų k.);
kalinių skaičiaus duomenys (anglų k.);
pasaulinė žmogžudysčių statistika (anglų k.).

Ankstesnių laikotarpių duomenys

Aplinkybės

Nusikalstamumo statistiką naudoja ES institucijos, nacionalinės valdžios institucijos, žiniasklaida, politikai, įvairios organizacijos ir visuomenė. Kiekviena valstybė nustato savo baudžiamosios teisės aktus, apibrėžia, kas laikoma nusikaltimu, kokie procesai taikomi ir kaip reaguojama į įvykius, nustato taisykles, taikomas rengiant oficialią nusikalstamumo statistiką (išskyrus nusikaltimus, kuriems taikoma tarptautinė ar ES teisė). Paprastai atskirų valstybių nusikalstamumo statistika yra mažiau palyginama nei tarptautiniu mastu nustatyta statistika.

Nepaisant skirtingų baudžiamosios teisės aktų, vis dėlto galima teigti, kad Europos šalys daug kuo panašios. Todėl (ir dėl viešųjų bei politinių interesų) pradėta rengti ES masto nusikalstamumo statistika. Per pastarąjį dešimtmetį ES institucijos, nacionalinės valdžios institucijos ir JT bendradarbiaudamos tobulino Europos nusikalstamumo statistiką. Geresnei kokybei užtikrinti labai svarbu taikyti bendrą nusikaltimų klasifikaciją (anglų k.).

Oficiali nusikalstamumo statistika iš esmės atitinka būdus, kuriais valdžios institucijos registruoja ir nagrinėja bylas. Oficialią nusikalstamumo statistiką teikia nacionalinės valdžios institucijos, kaip antai policija, prokuratūros, teismai ir kalėjimai. Iš jų policijos teikiami duomenys leidžia susidaryti plačiausią vaizdą, nes į juos įtraukiami registruojami nusikaltimai, nepriklausomai nuo to, ar dėl jų iškeltos bylos, ar ne. Vis dėlto policijos duomenys nereiškia tikslaus bendrojo skaičiaus. Trumpai tariant, bendrąją padėtį atitiktų atvejai, apie kuriuos pranešta, pridėjus atvejus, apie kuriuos nepranešta, ir atėmus atvejus, apie kuriuos pranešta netinkamai. Galima gan drąsiai teigti, kad apie nusikaltimą paprastai pranešama, jei pareiškimas policijai yra būtinas draudimo reikalavimui pareikšti, pvz., automobilio vagystės ar įsilaužimo atveju.