Archive:Nuo ūkio iki stalo. Statistinė kelionė

Duomenys išgauti 2020 m. balandžio mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2022 m. liepos mėn.

This Statistics Explained article has been archived on 28 July 2021.

Highlights

Tweet

10,3 mln. ES ūkių vykdo žemės ūkio veiklą 156,7 mln. hektarų žemės plote.

Tweet

Apie 280 000 ES įmonių gamina maisto produktus ir gėrimus.

Tweet

Apie 920 000 ES įmonių yra didmeniniai ir mažmeniniai maisto produktų ir gėrimų pardavėjai.

Maisto tiekimo grandinės struktūra, pasirinkti rodikliai, ES 27, 2017 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas

Šiame straipsnyje pateikiama statistikos apie atskirus etapus, kuriais žaliaviniai ūkių ir jūros produktai, taikant perdirbimą, o paskui – platinimą, tampa maisto produktais ir gėrimais ir patenka ant mūsų stalų. Šie etapai yra pagrindinės grandinės dalys, glaudžiausiai susijusios su Europos Sąjungos ilgesnio laikotarpio strategija „Nuo ūkio iki stalo“ (anglų k.).

Kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą, nesudėtingai pristatomi keturi pagrindiniai grandinės „Nuo ūkio iki stalo“ etapai, daugiausia dėmesio skiriant esminiams. Ūkiams itin didelę reikšmę turinti pradinėje grandyje vykdoma veikla ir toje grandyje veikiančios įmonės, įskaitant ūkininkavimo priemonių, mašinų ir išteklių, pvz., pašarų, trąšų ir pesticidų, gamintojus ir tiekėjus, nėra aptariamos.

Šioje analizėje taip pat pabrėžiamas grandinės jautrumas trikdžiams, pvz., COVID-19 pandemijai. Kad visa grandinė galėtų veikti, labai svarbu užtikrinti prekių surinkimą ir pristatymą iš vieno etapo į kitą. Trikdžiai galimi bet kuriame arba visuose pagrindiniuose grandinės etapuose, pvz., tai gali būti: sezoninių darbuotojų trūkumas derliaus nuėmimo laikotarpiais; transporto tinklo, užtikrinančio pristatymą iš ūkių perdirbėjams (įskaitant skerdyklas ir pienines) arba iš gamintojų mažmenininkams, trikdžiai; restoranų ir barų uždarymas. COVID-19 poveikio problemos šiuo straipsniu išspręsti nepajėgsime, tačiau atskirose šio straipsnio dalyse pamėginsime apžvelgti galimą įtaką konkrečioms sritims.

Full article

Žemės ūkio gamybos etapas

Ūkininkavimas – tai įvairių kultūrinių augalų ir galvijų auginimas. Šios veiklos pagrindas – įvairūs natūralūs, biologiniai procesai, pirmiausia – susiję su dirvožemiu. Vykdant šią veiklą gaunamos svarbiausios pirminės mūsų maisto ir daugelio mūsų gėrimų sudedamosios dalys. Šiuos žemės ūkio produktus ūkiai gamina naudodamiesi tam tikrais ištekliais ir paslaugomis.

Daugelis šių žaliavų ir išteklių gaunami kaip pradinėje grandyje vykdomos veiklos ir toje grandyje veikiančių įmonių, kurios čia išsamiai nenagrinėjamos, produktai. Ūkininkavimo sektorius perka mašinas, sėklas, trąšas, pesticidus ir kitus išteklius, skirtus žaliavinėms žemės ūkio prekėms gaminti. Šios pradinės grandies įmonės yra priklausomos nuo ūkininkavimo tiek pat, kiek ūkininkavimas yra priklausomas nuo jų.

Suprantant, kokiu mastu šie ištekliai yra naudojami ir kas gaminama naudojant tam tikrą išteklių rinkinį, galima susidaryti esminį vaizdą apie tai, kaip ES žemės ūkis spręs Europos žaliajame kurse nurodytus uždavinius.

Ūkiai ir žemės ūkio paskirties žemė

2016 m., t. y. paskutiniaisiais metais, apie kuriuos turima struktūrinių duomenų, iš 27 valstybių narių sudarytoje Europos Sąjungoje (ES) buvo 10,3 mln. ūkių ir šie ūkiai vykdė žemės ūkio veiklą 156,7 mln. hektarų žemės plote. Trečdalis (33,3 proc.) ES žemės ūkio valdų (vadinamųjų ūkių) buvo Rumunijoje, ketvirtadalis – Lenkijoje (13,7 proc.) ir Italijoje (11,1 proc.) kartu paėmus.

Didžioji dauguma ES ūkių (96,3 proc.) yra šeimos ūkiai; daugiau informacijos rasite šiame straipsnyje. Dauguma ES ūkių nedideli; 2016 m. du trečdaliai (66,6 proc.) ūkių buvo mažesni nei 5 hektarų (ha) dydžio. Nepaisant to, kad 2016 m. vidutinis ES ūkio dydis buvo 15,2 ha, tik apie 17 proc. ūkių buvo tokio dydžio arba didesni.

1 grafikas. Ūkiai ir žemės ūkio paskirties žemė pagal ūkio dydį, ES 27, 2016 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ef_m_farmleg)

ES ūkius apskritai galima apibūdinti kaip i) susijusius su pusiau natūriniais namų ūkiais arba kaip ii) mažus ir vidutinius ūkius, arba kaip iii) dideles žemės ūkio įmones. Mažiausiesiems 7,0 mln. ES ūkių (68,3 proc. visų ūkių), kurių ekonominis dydis vertinant pagal standartinę produkciją yra mažesnis kaip 8 000 EUR per metus, teko kiek mažiau nei 5 proc. visos ES žemės ūkio ekonominės produkcijos. Didžiausiesiems 278 000 ES ūkių (tik 2,7 proc. visų ūkių), kurių kiekvieno metinė standartinė produkcija 2016 m. buvo didesnė nei 250 000 EUR, teko didžioji dalis (54,4 proc.) visos žemės ūkio ekonominės produkcijos.

ES ūkiuose auginami įvairūs augalai ir gyvūnai. Galima sakyti, kad 2016 m. maždaug pusės (52,9 proc.) visų ūkių specializacija buvo augalininkystė. Kalbant konkrečiau, kiek mažiau nei trečdalio (31,7 proc.) ūkių specializacija buvo lauko kultūrinių augalų auginimas, apie penktadalio (19,3 proc.) – daugiamečių pasėlių auginimas, o likusių (1,8 proc.) – sodininkystė. Daugiau informacijos rasite šiame straipsnyje.

Dar ketvirtadalio (24,5 proc.) ES ūkių specializacija buvo gyvulininkystė: dažniausiai šios kategorijos ūkiuose augintos avys, ožkos ir kiti ganomi gyvuliai (5,7 proc.) arba buvo verčiamasi pienininkyste (5,4 proc.). Mišrieji ūkiai sudarė didžiąją kitų tipų ūkių dalį (21,4 proc.). Tam tikros nedidelės dalies ūkių nebuvo įmanoma priskirti prie kurios nors kategorijos.

2 grafikas. Ūkiai pagal specializacijos tipą, ES 27, 2016 m.
(dalis visų ES ūkių, proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ef_m_farmleg)

2016 m. ES ūkiai naudojo 156,7 mln. hektarų (ha) žemės ūkio produkcijai gaminti. Šiek tiek daugiau nei du trečdaliai (68,5 proc.) ES žemės ūkio naudmenų buvo naudojama vos šešiose valstybėse narėse. 2016 m. Prancūzijoje žemės ūkio tikslais naudota 27,8 mln. ha, Ispanijoje – 23,2 mln. ha, Vokietijoje – 16,7 mln. ha, Lenkijoje – 14,4 mln. ha, Italijoje – 12,6 mln. ha ir Rumunijoje – 12,5 mln. ha žemės.

2016 m. ūkiai valdė 37,2 proc. viso ES 27 žemės ploto ir 6,4 proc. miškingų plotų. Didžiąją dalį (2016 m. – 62,0 proc.) žemės ūkio gamybai naudojamos žemės sudarė ariamoji žemė, ji daugiausia naudota žmonėms ir gyvūnams vartoti skirtiems kultūriniams augalams auginti. Dar trečdalyje (31,2 proc.) žemės ūkio naudmenų buvo auginami daugiamečiai žolynai, jie daugiausia naudoti kaip papildomas gyvūnų pašaras. Likęs plotas (5,5 proc.) naudotas daugiamečiams pasėliams, pvz., vaisiams, alyvuogėms ir vynuogėms, auginti.

Ekologinis ūkininkavimas

Ekologinis ūkininkavimas yra žemės ūkio metodas, kuriuo maisto produktai gaminami iš natūralių medžiagų ir pasitelkiant natūralius procesus. ES teisės aktais dėl ekologinio ūkininkavimo siekiama visoje ES sukurti aiškią ekologiškų prekių gamybos struktūrą.

Maždaug ketvirtadalis milijono ES ūkių turi ekologinio žemės ūkio naudmenų; šis skaičius didėja. Daugiau informacijos rasite šiame straipsnyje. ES yra apie 244 000 žemės ūkio valdų (šiame straipsnyje vadinamų ūkiais), kurie 2016 m. turėjo ekologinio žemės ūkio naudmenų. Šis skaičius buvo maždaug penktadaliu didesnis nei 2013 m. 2016 m. dauguma, t. y. du trečdaliai (68,2 proc.), ES ūkių, turėjusių ekologinio žemės ūkio naudmenų, buvo visiškai ekologiški, o likęs trečdalis vykdė ir ekologinę, ir neekologinę gamybą.

Preliminariais duomenimis, 2018 m. ekologiniam ūkininkavimui ES buvo naudojama 13,0 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės, t. y. apie 8,3 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Visas ekologinio žemės ūkio naudmenų plotas yra „pertvarkomo ploto“ ir „sertifikuoto ploto“ suma. Kad plotą būtų galima sertifikuoti kaip ekologinį, jis turi būti pertvarkytas, o tai, atsižvelgiant į auginamą kultūrinį augalą, gali trukti 2–3 metus.

Nedidelė dauguma viso ES ekologinio žemės ūkio naudmenų ploto buvo tik keturiose valstybėse narėse – Ispanijoje (17,3 proc.), Prancūzijoje – (15,7 proc.), Italijoje – (15,1 proc.) ir Vokietijoje (9,4 proc.). Kartu paėmus, šie plotai sudarė didesnę dalį (57,5 proc.) nei tose keturiose valstybėse narėse esančio žemės ūkio naudmenų ploto dalis (2016 m. – 51,3 proc.).

3 grafikas. Visas ekologinio žemės ūkio naudmenų plotas (iki galo pritaikytas ir pertvarkomas), 2012 ir 2018 m.
(mln. ha)
Šaltinis – Eurostatas (org_cropar)

Ūkininkai

ES žemės ūkyje ir toliau samdoma daug darbuotojų; skaičiuojant pagal etato ekvivalentą, 2019 m. žemės ūkio sektoriuje dirbo apie 8,8 mln. žmonių. 2017 m. žemės ūkio (ir medžioklės) sektoriaus darbuotojai sudarė apie 4,5 proc. visų ES dirbančių žmonių. Ypač daug žmonių samdoma Rumunijos žemės ūkio sektoriuje – jame dirba kiek mažiau nei vienas iš keturių asmenų (22,8 proc.).

Ūkių valdytojai paprastai yra vyrai ir palyginti senyvo amžiaus. 2016 m. septyni iš dešimties (71,2 proc.) ES ūkių valdytojų buvo vyrai, dauguma (57,8 proc.) ūkių valdytojų buvo 55 metų ir vyresnio amžiaus. Tik maždaug vienas iš dešimties (10,7 proc.) ūkių valdytojų buvo jaunas ūkininkas, kuriam dar nėra sukakę 40 metų. Iš šios amžiaus struktūros, kurioje vyrauja senyvas amžius, aiškiai matyti, kad, formuojant politiką, reikėtų skirti dėmesio ūkių perėmimui ir rengti naują ūkininkų kartą.

4 grafikas. Ūkių valdytojai pagal amžiaus grupę ir lytį, ES 27, 2016 m.
(%)
Šaltinis – Eurostatas (ef_m_farmang)

Senyvi ūkių valdytojai daugiausia dirba mažiausiuose ūkiuose (vertinant ekonominiu požiūriu). 2016 m. keturi penktadaliai (82,7 proc.) ES ūkių valdytojų, kuriems buvo sukakę 65 metai arba daugiau, dirbo natūriniuose ir labai mažuose ūkiuose, kurių metinė standartinė produkcija mažesnė kaip 8 000 EUR.

Tik labai nedaug ES ūkių valdytojų turi visapusišką profesinį pasirengimą ūkininkauti. Daugelis ES ūkių valdytojų turi tik praktinės patirties ir 2016 m. tai buvo galima pasakyti apie septynis iš dešimties (68,3 proc.) ūkių valdytojų. Mažiau kaip vienas iš dešimties (8,9 proc.) ūkių valdytojų turi visapusišką profesinį pasirengimą ūkininkauti, o likusieji (22,7 proc.) turi pagrindinį profesinį pasirengimą ūkininkauti.

Žemės ūkio gamyba

Taigi – ką gamina ES ūkiai?

Nepaisant to, kad 2018 derliaus metais vidurio ir šiaurės Europoje vyravo sausi, o didžiojoje pietų Europos dalyje – drėgni orai, ES išliko viena pagrindinių kultūrinių augalų augintojų pasaulyje. ES 27 ūkiai pagamino 274,3 mln. tonų grūdų (apie 13 proc. pasaulinės produkcijos), tačiau šis kiekis buvo 34,0 mln. tonų mažesnis nei 2014 m. – santykinio gamybos šuolio metais. Pagrindinės grūdinės kultūros buvo paprastieji kviečiai ir speltos (2018 m. – 115,6 mln. tonų), grūdiniai kukurūzai ir kukurūzų burbuolių mišinys (69,0 mln. tonų), miežiai (50,2 mln. tonų), avižos (7,0 mln. tonų), rugiai ir kviečių ir rugių mišinys (6,5 mln. tonų). Šie grūdai gali būti naudojami maisto produktams, kuriuos žmonės valgo neperdirbtus arba kurie gali būti naudojami gyvuliams šerti, arba labai įvairiems produktams – nuo alkoholių ir kosmetikos gaminių – gaminti.

ES yra didžiausia pasaulyje cukrinių runkelių augintoja – jų 2018 m. užauginta 111,9 mln. tonų, t. y. maždaug pusė pasaulyje užauginto kiekio. Tačiau iš cukrinių runkelių pagaminama tik maždaug penktadalis pasaulinės cukraus produkcijos – likęs kiekis pagaminamas iš cukranendrių. ES taip pat užaugino 46,8 mln. tonų bulvių. Cukrūs naudojami labai įvairiems produktams gaminti, pvz., kaip konservantai, saldinimo priemonės, dengiamieji sluoksniai, tūrio didinimo ir tekstūros formavimo priemonės. Be to, jie naudojami gaminant labai įvairias sveikatos ir grožio prekes, namų ir sodo reikmenis, pramoninius produktus. Bulvės taip pat naudojamos labai įvairiems maisto produktams gaminti; be kita ko, jos taip pat naudojamos alkoholiams gaminti, kaip gyvulių pašaras, kaip padažų tirštiklis ir kaip jų rišamoji medžiaga.

2018 m. ES ūkiai užaugino ir labai įvairių kitų kultūrinių augalų, įskaitant 32,0 mln. tonų aliejinių augalų, 61,0 mln. tonų šviežių daržovių (įskaitant melionus ir braškes), 11,1 mln. tonų citrusinių vaisių, 26,2 mln. tonų vynuogių, 13,7 mln. tonų alyvuogių ir 27,6 mln. tonų kitų vaisių, riešutų ir uogų.

Be kultūrinių augalų, ES ūkiai taip pat augino gyvūnus, skirtus mėsos ir pieno produktams gaminti. Iš pagrindinių mėsos produktų 2018 m. ES ūkiai pagamino 22,9 mln. tonų kiaulienos, 13,2 mln. tonų vištienos ir 6,0 mln. tonų jautienos. Be to, ES ūkiai pagamino 156,6 mln. tonų pieno. Iš šio kiekio 144,8 mln. tonų surinko pieninės, o 11,8 mln. tonų buvo sunaudota pačiuose ūkiuose.

Kokia visos šios produkcijos vertė ekonomikai? Visos 2018 m. ES 27 žemės ūkio sektoriaus produkcijos vertė buvo apie 404,7 mlrd. EUR. Šis skaičius apima kultūrinių augalų, gyvūnų, žemės ūkio paslaugų ir kai kurių prekių ir paslaugų, kurios nėra grynai žemės ūkio pobūdžio, bet kurių nebuvo galima įvertinti atskirai, vertę.

2018 m. maždaug pusę (53,0 proc.) visos ES žemės ūkio pramonės produkcijos vertės sudarė kultūrinių augalų (214,4 mlrd. EUR) vertė, o didžiausią jos dalį sudarė daržovių, sodininkystės augalų ir grūdų vertė. Dar du penktadalius vertės (38,5 proc.) sudarė gyvūnų ir gyvūninių produktų (155,8 mlrd. EUR) vertė, o didžiąją jos dalį – pieno ir kiaulių vertė. Likusią dalį (8,5 proc.) sudarė žemės ūkio paslaugų (19,5 mlrd. EUR) ir neatskiriamos ne žemės ūkio veiklos (15,1 mlrd. EUR) vertė.

Valstybių narių indėliai buvo labai skirtingi, nes jose buvo pagaminti skirtingi kiekiai, gautos skirtingos kainos, taip pat skyrėsi auginamų kultūrinių augalų ir gyvūnų deriniai, surenkamų gyvūninių produktų ir siūlomų paslaugų deriniai. Gerokai daugiau nei pusė (59,0 proc.) visos ES žemės ūkio pramonės produkcijos vertės sukurta „didžiajame ketverte“ – Prancūzijoje (77,2 mlrd. EUR), Italijoje (56,9 mlrd. EUR), Vokietijoje (52,7 mlrd. EUR) ir Ispanijoje (52,2 mlrd. EUR).

Tarpinis prekių ir paslaugų vartojimas

Kokius išteklius naudoja ūkininkai? Gaminant visą šią produkciją patirta išlaidų. Ūkininkams reikėjo pirkti prekes ir paslaugas, naudojamas gamybos procesui. Pavyzdžiui, be kitų dalykų, jie pirko sėklas, trąšas, pašarus, degalus savo traktoriams, taip pat veterinarijos paslaugas. Apskaitos požiūriu, šios gamybos sąnaudos vadinamos „tarpiniu vartojimu“. 2018 m. ES bendros tarpinio vartojimo sąnaudos žemės ūkio pramonėje siekė 233,2 mlrd. EUR.

Dalis sąnaudų buvo susijusios su gyvūnų auginimu, nes gyvūnams buvo reikalingi pašarai – jų sąnaudos sudarė daugiau kaip trečdalį (37,7 proc.) visų tarpinio vartojimo sąnaudų – ir veterinarijos paslaugos (dar 2,6 proc.). Taip pat dalis sąnaudų buvo susijusios su kultūrinių augalų auginimu. Ūkininkams reikalingos sėklos ir augalai (5,1 proc. visų sąnaudų), daugelis naudojo augalų apsaugos produktus, pvz., herbicidus, insekticidus ir pesticidus (4,8 proc.), taip pat trąšas ir dirvožemio gerinimo medžiagas (6,6 proc.). Likusios sąnaudos patiriamos visų tipų ūkiuose, nepaisant to, ar jie specializuoti, ar mišraus tipo.

Susiję duomenų rinkiniai: „Grūdai“ (anglų k.), „Cukriniai runkeliai ir bulvės“ (anglų k.), „Mėsa“ (anglų k.), „Pienas“ (anglų k.), „Vertės“ (anglų k.) ir „Žemės ūkio pramonės produkcija“ (anglų k.).

Pesticidai ir mineralinės trąšos

Žemės ūkyje daug dėmesio skiriama pesticidų ir mineralinių trąšų naudojimui. 2018 m. ES 27 parduota apie 360 000 tonų pesticidų, t. y. maždaug tiek pat, kiek ir kitais metais laikotarpiu nuo 2011 m. Daugiau informacijos rasite šiame straipsnyje. 2007–2018 m. laikotarpiu žemės ūkyje ir toliau buvo suvartojama daug mineralinių trąšų, azoto (N) ir fosforo (P). 2018 m. jų buvo sunaudota apie 11,3 mln. tonų. Daugiau informacijos rasite šiame straipsnyje.

5 grafikas. Pesticidų pardavimas, ES 27, 2011–2018 m.
(tūkst. tonų)
Šaltinis – Eurostatas (aei_fm_salpest09)

Jei kultūriniai augalai neabsorbuoja žemės ūkyje naudojamų maistinių medžiagų, jų naudojamas laikomas pertekliniu ir kelia aplinkosaugos problemų, susijusių su vandens tarša, klimatu ir biologinės įvairovės mažėjimu. Bendras azoto balansas (BAB) rodo galimą azoto (N) perteklių žemės ūkio paskirties žemėje (kg N / /ha per metus). Apskaičiuotasis vidutinis ES 27 bendras azoto balansas sumažėjo nuo 51 kg N/ha per metus (2004–2006 m. laikotarpiu) iki 47 kg N/ha per metus (2013–2015 m. laikotarpiu). Daugiau informacijos rasite šiame straipsnyje. Mineralinių trąšų indėlis į 2014 m. ES sunaudotą azoto kiekį buvo 45 proc., mėšlo – 38 proc.

Bendras fosforo balansas parodo ryšius tarp fosforo naudojimo žemės ūkyje, fosforo patekimo į aplinką ir tvaraus dirvožemio maistinių medžiagų naudojimo. Nuolatinis perteklius rodo, kad gali kilti aplinkosaugos problemų, pvz., fosforas gali patekti į aplinką ir užteršti geriamąjį vandenį bei sukelti paviršinių vandenų eutrofikaciją. Esant nuolatiniam trūkumui, dėl dirvožemio degradacijos arba dirvožemio maistinių medžiagų išeikvojimo, mažinančio plotų, kuriuose auginami kultūriniai augalai arba pašarai, derlingumą, gali sumažėti žemės ūkio paskirties žemės išteklių tvarumas. 2013–2015 m. laikotarpiu ES bendras fosforo balansas buvo 1,2 kg/ha per metus, t. y. sumažėjo, palyginti su 2004–2006 m. laikotarpiu, kai jis buvo 3,9 kg/ha per metus. Tai reiškia, kad nors ir tebesama metinio pertekliaus, jo dydis sumažėjo; 2013–2015 m. laikotarpiu jis sudarė apie 30 proc. XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje buvusio pertekliaus. Daugiau informacijos rasite šiame straipsnyje.

Ekonominės veiklos rezultatai

Kaip tai virsta ekonominės veiklos rezultatais ES žemės ūkio sektoriuje? 2018 m. ES žemės ūkio pramonės bendroji pridėtinė vertė, t. y. 2018 m. visos ES pirminio žemės ūkio sektoriaus produkcijos vertės ir gamybos procese naudotų prekių ir paslaugų sąnaudų skirtumas, buvo apie 171,5 mlrd. EUR. Tai, pvz., reiškia, kad kiekvienas euras, išleistas kaip gamybos procese naudotų prekių ir paslaugų sąnaudos (vadinamajam tarpiniam vartojimui), žemės ūkio sektoriuje sukūrė 0,74 EUR pridėtinę vertę.

Milijonų ES ūkių, iš kurių daugelis yra maži, žemės ūkio gamyba kartu sukuria stambų verslą, jau nekalbant apie tai, kad ji yra svarbi kaip pagrindinis galutinės grandies maisto produktų ir gėrimų perdirbimo pramonės veiklos elementas. 2018 m. žemės ūkio sektoriuje sukurta 1,2 proc. ES 27 BVP. Palyginimui, žemės ūkio indėlis į ES ekonomiką buvo tik šiek tiek mažesnis už Graikijos – septynioliktos pagal ekonomikos dydį valstybės narės – 2018 m. BVP.

Vienas iš būdų išmatuoti žemės ūkio pramonės rezultatus yra įvertinti grynąją pridėtinę vertę faktorine kaina, tenkančia vienam žemės ūkio pramonės etato ekvivalentui (matuojant metiniais darbo vienetais). 2018 m. ES žemės ūkio pajamos, tenkančios metiniam darbo vienetui, vėl sumažėjo (3,5 proc.), palyginti su 2017 m. užregistruotu lygiu. Nepaisant to, jos tebebuvo maždaug penktadaliu (+21,5 proc.) didesnės už 2010 m. lygį.

6 grafikas. Žemės ūkio pajamos, tenkančios metiniam darbo vienetui (A rodiklis), 2017–2018 m.
(2010 m. = 100)
Šaltinis – Eurostatas (aact_eaa06)

Žuvininkystės produktų gamyba

Be ūkiuose auginamų maisto produktų, jūrose gaudomos arba akvakultūros ūkiuose auginamos žuvys ir kiti vandens organizmai. Su žvejyba susiję ES statistikos teisės aktai taikomi septyniems jūrų rajonams; tai yra Šiaurės rytų Atlantas, Šiaurės vakarų Atlantas, Viduržemio jūra ir Juodoji jūra, Rytų vidurio Atlantas, Pietryčių Atlantas, Pietvakarių Atlantas ir Vakarų Indijos vandenynas; kiekviename iš šių rajonų yra jūrų.

Į ES žvejybos laivyno registrą įtraukti žvejybos laivai paprastai turi lygias teises žvejoti visuose ES vandenyse ir visus išteklius, kurie yra valdomi pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP). Teisė žvejoti paprastai suteikiama kaip žvejybos leidimas. Tačiau daugelio komercinių žuvų rūšių jūriniai ištekliai yra ribojami bendrais leidžiamais sužvejoti kiekiais, kasmet nustatomais įvairiems jūrų regionams remiantis patariamųjų organų, pvz., Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK), mokslinėmis konsultacijomis.. 2018 m. Europos Vadovų Taryba sutarė 53 ištekliams padidinti praėjusiais metais taikytą leidžiamą sužvejoti kiekį arba palikti jį tokį patį, o 25 ištekliams – jį sumažinti.

Žvejybos laivynas ir užimtumas

ES 27 žvejybos laivynas toliau mažėja. 2018 m. buvo registruota 75 800 žvejojančių laivų, jų bendras pajėgumas buvo 1,4 mln. bruto tonų, o bendra variklių galia – 5,4 mln. kilovatų (kW). Palyginti su 2008 m., bendras laivų kiekis sumažėjo 3,8 proc., visa bendroji talpa – 18,4 poc., o variklių galia – 9,8 proc.

ES laivynas yra labai įvairiapusis, didžioji dauguma laivų yra ne ilgesni kaip 10 metrų ir tik nedidelė dalis laivų yra ilgesni kaip 40 metrų. 2018 m. vidutinis ES žvejybos laivo dydis buvo 18 bruto tonų, o vidutinė variklio galia – 71,2 kW.

Vertinant pagal bendrąją talpą, tarp valstybių narių didžiausias buvo Ispanijos žvejybos laivynas (24,4 proc. viso ES laivyno). Tačiau vertinant pagal variklių galią, didžiausias buvo Prancūzijos laivynas (17,9 proc. viso ES laivyno), nuo jos nedaug atsiliko Italija (17,2 proc.). Vertinant pagal laivų skaičių, didžiausias buvo Graikijos laivynas (19,7 proc. visų laivų), o antras pagal dydį – Italijos laivynas (15,9 proc.). Tačiau 2018 m. vidutinis Graikijos laivų dydis buvo mažas – 4,8 bruto tonų, vidutinė variklio galia – 28,6 kW.

Preliminariais duomenimis, 2017 m. ES pirminėje žvejybos pramonėje dirbo 166 600 žmonių, maždaug trečdalis jų – akvakultūros pasektoriuje. 2017 m. Ispanijos žvejybos pramonėje dirbo apie 41 000 žmonių, Italijos – 29 000, Graikijos – 21 000, Prancūzijos – 20 000.

Susiję duomenų rinkiniai: „Žvejybos laivynas“ (anglų k.) ir „Užimtumas žvejybos ir akvakultūros sektoriuje“ (anglų k.).

Laimikis ir akvakultūra

Laimikio ir akvakultūros produkcijos stebėsena yra viena pagrindinių priemonių, padedančių apsaugoti žuvų išteklius ir palaikyti bendruosius išteklius, esančius dideliuose ir turtinguose Europos žvejybos plotuose.

2017 m. bendra ES 27 žuvininkystės produkcija buvo apie 5,7 mln. tonų, matuojant pagal gyvojo svorio ekvivalentą (masę arba svorį ištraukus iš vandens). Keturis penktadalius (80,1 proc.) visos žuvininkystės produkcijos sudarė laimikis (4,6 mln. tonų), o likusį penktadalį – akvakultūros produktai (1,1 mln. tonų).

2017 m. maždaug pusę (48,8 proc.) visos ES žuvininkystės produkcijos, apimančios laimikį ir akvakultūros produktus, pagamino tik trys valstybės narės – Ispanija (17,9 proc.), Danija (16,1 proc.) ir Prancūzija (14,7 proc.). Palyginimui, įdomu pažymėti, kad Norvegijos bendra žuvininkystės produkcija (2017 m. – 3,5 mln. tonų gyvojo svorio) sudarė apie 60 proc. visos ES produkcijos, o Islandijos – (2017 m. – 1,2 mln. tonų) buvo beveik tokio pat dydžio kaip Ispanijos – ES didžiausios žuvininkystės produktų gamintojos.

2018 m. bendras ES 27 laimikis buvo apie 4,6 mln. tonų gyvojo svorio, t. y. panašus kaip 2017 m. Tačiau jis tebebuvo gerokai mažesnis nei prasidedant naujam tūkstantmečiui (1,3 mln. tonų mažesnis nei 2001 m.), nors ir buvo 0,8 mln. tonų didesnis nei 2012 m., kai laimikis buvo gana mažas.

Nors Europos žvejybos laivynas žvejoja visame pasaulyje, maždaug trys ketvirtadaliai viso ES laimikio buvo sugauta Šiaurės rytų Atlante. Šiaurės rytų Atlante daugiausia sužvejota šių rūšių žuvų: atlantinių silkių, atlantinių skumbrių, atlantinių šprotų ir šiaurinių žydrųjų merlangų.

Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje maždaug vieną penktadalį ES žvejybos laivyno viso sužvejoto gyvojo svorio sudarė europinės sardinės ir vieną – europiniai ančiuviai. Rytų vidurio Atlante daugiausia sužvejota dryžųjų ir gelsvauodegių tunų, europinių sardinių ir atlantinių skumbrių. Vakarų Indijos vandenyne pagrindinis laimikis buvo dryžieji, gelsvauodegiai ir didžiaakiai tunai. Glaustai apžvelgiant regionus, galiausiai pažymėtina, kad Pietvakarių Atlante daugiausia sužvejota europinių jūrinių lydekų, kitų demersinių žuvų ir kalmarų, Pietryčių Atlante – atlantinių skumbrių ir dryžųjų tunų, o Šiaurės vakarų Atlante – paprastųjų jūrinių ešerių, atlantinių paltusų ir atlantinių menkių.

2017 m. ES pagamino apie 1,1 mln. tonų vandens organizmų (pvz., moliuskų ir vėžiagyvių) produkcijos, ji sudarė penktadalį visos Europos žuvininkystės produkcijos. Vertinant pagal produkcijos apimtį, ES akvakultūros sektorius buvo aštuntas pagal dydį pasaulyje, 2016 m. jo produkcija sudarė 1,6 proc. pasaulyje pagaminto kiekio. 2017 m. ES akvakultūros produkcijos vertė buvo apie 5,1 mlrd. EUR, ji sudarė apie du penktadalius visos ES žuvininkystės produkcijos bendros vertės.

Susiję duomenų rinkiniai: „Laimikis“ (anglų k.) ir „Akvakultūra“ (anglų k.).

Atliekų susidarymas

Vykdant žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos veiklą susidaro labai įvairių atliekų, visų pirma – gyvūninių ir augalinių. Šios atliekos apima srutas ir mėšlą, taip pat įvairias žaliąsias atliekas, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas.

2016 m. ES 27 žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos srityse susidarė 20,3 mln. tonų atliekų, t. y. 0,9 proc. visų ES ekonominės veiklos vykdytojų ir namų ūkių atliekų. Didžioji dauguma šių atliekų (17,0 mln. tonų) buvo gyvūninės ir augalinės atliekos.

2016 m. gyvūninių ir augalinių atliekų kiekis buvo gerokai mažesnis nei 2004 m., kai jis buvo 57,3 mln. tonų. Tačiau iš 2016 m. rodiklio matyti, kad atliekų kiekis šiek tiek padidėjo, palyginti su 2012 m. susidariusiu palyginti nedideliu – 14,5 mln. tonų – kiekiu.

Didžiausią šiame ekonomikos sektoriuje susidariusių gyvūninių ir augalinių atliekų dalį sudarė gyvūnų išmatos, šlapimas ir mėšlas. 2016 m. ūkiuose susidarė 12,0 mln. tonų šios rūšies atliekų, t. y. gerokai mažiau nei 2004 m., kai tokių atliekų susidarė 30,9 mln. tonų, tačiau 2,3 mln. tonų daugiau nei 2012 m., kai šios rūšies atliekų susidarė palyginti nedaug.

Vertinant pagal svorį, du trečdaliai ES susidariusių gyvūnų išmatų, šlapimo ir mėšlo tipo atliekų susidarė Ispanijoje (39,4 proc.) ir Nyderlanduose (27,5 proc. viso ES kiekio). Tačiau, nors 2004–2016 m. Ispanijoje šios rūšies atliekų lygis sumažėjo 11,8 mln. tonų, Nyderlanduose per tą patį laikotarpį jis padidėjo 2,7 mln. tonų.

Susijęs duomenų rinkinys: „Atliekų susidarymas“ (anglų k.).

Perdirbimo etapas

Maisto sistema apima gerokai daugiau nei pirminę žemės ūkio gamybą – taip pat įtraukiamas maisto ruošimas ir pardavimas. Ūkininkavimas yra pirminių gyvūninių ir augalinių produktų auginimo ir jų derliaus nuėmimo veikla. Tačiau, prieš maisto produktams ir gėrimams patenkant ant stalo, juos dažnai reikia perdirbti, supakuoti, transportuoti, išplatinti ir parduoti.

Šie ryšiai pripažįstami pagal ES bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuria siekiama „užtikrinti stabilų įperkamų maisto produktų tiekimą“, „palaikyti kaimo ekonomikos gyvybingumą skatinant kurti darbo vietas ūkininkavimo, žemės ūkio ir maisto pramonėje ir susijusiuose sektoriuose“ ir „apsaugoti maisto ir sveikatos kokybę“.

Didelė dalis ES ūkių, kurių yra 10,3 mln., produkcijos parduodama perdirbti ES ir ne ES maisto produktų ir gėrimų pramonei, o ūkiuose arba ūkininkų kooperatyvuose tiesiogiai perdirbami tik kai kurie produktai, pvz., vynas, alyvuogių aliejus ir sūris, ir tik kartais.

Maisto produktų ir gėrimų perdirbimo pramonė savo ruožtu gamina įvairius galutiniam arba tarpiniam vartojimui skirtus produktus (pvz., aliejų, riebalus ir cukrus), kurie bus toliau perdirbami arba transformuojami kitose, galutinės grandies gamybos pramonės šakose, ir tik tada taps prieinami vartotojams.

Pieninės ir skerdyklos

Pirmasis gyvūninių maisto produktų perdirbimo etapas vykdomas pieninėse arba skerdyklose. Pieną, iš kurio bus gaminami pieno produktai, pienininkystės įmonės perka iš pieno surinkimo centrų arba (dažniau) tiesiai iš ūkių. Europos Sąjungoje skerdyklos yra oficialiai registruotos ir patvirtintos įmonės, kuriose skerdžiami ir išdarinėjami gyvūnai, kurių mėsa skirta žmonėms vartoti. Jų veikla paprastai nelaikoma perdirbimu, tačiau, siekiant pateikti subalansuotą apžvalgą, ji įtraukta į analizę.

2018 m. ES 27 veikė apie 4 900 pienininkystės įmonių. Didelė jų dalis buvo pietinėse ES valstybėse narėse: vien Italijoje veikė beveik 1 200, o Graikijoje – apie 800 pieninių.

Daugelyje valstybių narių pieninės buvo palyginti mažos, per metus surenkančios mažiau kaip 5 000 tonų pieno. Pavyzdžiui, beveik trys ketvirtadaliai Italijos pieninių per metus surinko mažiau kaip 5 000 tonų pieno, o Graikijoje tokio dydžio pieninės sudarė apie 94 proc. visų pieninių. Tačiau yra tam tikrų išimčių. Keliose valstybėse narėse buvo nedaug palyginti didelių pieninių, per metus surenkančių daugiau kaip 100 000 tonų pieno. Airijoje tokios pieninės sudarė apie trečdalį iš 38 pieninių, Nyderlanduose ir Lietuvoje– apie 40 proc. iš atitinkamai 30 ir 14 pieninių, Vokietijoje – 46 proc. iš 115 pieninių.

ES pieno rinkoje įvyko didelio masto konsolidacija. Pavyzdžiui, 1994–2018 m. laikotarpiu Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje pienininkystės įmonių skaičius sumažėjo perpus arba daugiau.

Susijęs duomenų rinkinys: „Pieninės“ (anglų k.).

Maisto produktų ir gėrimų gamyba

2017 m. ES 27 buvo apie 280 000 įmonių, gaminančių maisto produktus ir gėrimus. Maždaug pusė (51,4 proc.) šių įmonių gamino grūdinius ir miltinius produktus, pvz., duoną, pyragus, sausainius, tešlos gaminius ir makaronus. Mėsą ir mėsos gaminius, gėrimus ir kitus maisto produktus, pvz., cukrus ir konditerijos gaminius, paruoštą maistą ir arbatą, gaminančios įmonės 2017 m. kartu sudarė dar apie trečdalį maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonių.

7 grafikas. Maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonės pagal produktų rūšis, ES 27, 2017 m.
(%)
Šaltinis – Eurostatas (sbs_sc_sca_r2)

2017 m. maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonėse dirbo 4,4 mln. žmonių. 2017 m. maisto produktų gamybos įmonių apyvarta buvo apie 930 mlrd. EUR, o 26-ių ES valstybių narių, apie kurias turima duomenų, gėrimų gamybos įmonių – dar 151 mlrd. EUR.

Daugiausia maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonių buvo Prancūzijoje ir Italijoje. Kiekvienos iš jų šios kategorijos įmonės sudarė apie 20 proc. visų ES šios kategorijos įmonių. Tačiau daugiausia žmonių šiame sektoriuje dirbo Vokietijoje (20,3 proc. visų ES šio sektoriaus darbuotojų), Prancūzijoje (16,1 proc.) ir Italijoje (10,4 proc.).

Didžioji dauguma (apie 95 proc.) visų ES maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonių buvo mažos, turinčios mažiau kaip 50 darbuotojų. Labai mažos įmonės, turinčios mažiau kaip dešimt darbuotojų, 2017 m. sudarė apie 80 proc. visų maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonių.

Vidutinės įmonės, turinčios nuo 50 iki 249 darbuotojų, ir didelės įmonės, turinčios daugiau kaip 250 darbuotojų, kartu sudarė mažąją dalį visų valstybių narių įmonių. Didžiausią dalį jos sudarė Liuksemburge (14,6 proc.), Vokietijoje (13,0 proc.) ir Lietuvoje (9,8 proc.), o daugelyje kitų valstybių narių, pvz., Ispanijoje (4,4 proc.), Prancūzijoje (1,8 proc.) ir Italijoje (1,8 proc.), joms teko gerokai mažesnė dalis.

2018 m. ES maisto produktų ir gėrimų produkcijos vertė buvo apie 860 mlrd. EUR. Ji kiek daugiau nei dukart viršijo ES žemės ūkio pramonės pagamintų pirminių žemės ūkio produktų vertę.

Duomenys renkami apie 372 maisto produktų ir gėrimų kategorijas, įskaitant devynias ūkiuose auginamų gyvūnų pašarų ir gyvūnų augintinių ėdalo kategorijas. 2018 m. iš valstybių narių didžiausia buvo Vokietijos pagamintų maisto produktų ir gėrimų vertė (149,5 mlrd. EUR), antroje vietoje – Prancūzija (135,5 mlrd. EUR), trečioje – Italija (124,0 mlrd. EUR).

2018 m. iš ES pagamintų maisto produktų ir gėrimų pramonės produktų didžiausia buvo alaus (pagaminto iš salyklo, neįtraukiant nealkoholinio alaus) vertė – 29,0 mlrd. EUR. Todėl ši rinka itin svarbi ūkininkams, kurie augina salyklui gaminti skirtus miežius (taip pat kai kuriuos kitus grūdus) ir apynius. Daugiausia tokio alaus pagaminusios valstybės narės buvo Vokietija (20,6 proc. viso ES kiekio) ir Ispanija (12,6 proc.), be to, šioje srityje šiek tiek specializavosi Belgija (2017 m. – 10,2 proc. viso ES kiekio) ir Nyderlandai (7,6 proc.).

Kiti pagrindiniai ES gaminti maisto produktai ir gėrimai buvo šviežia duona (2018 m. – 26,7 mlrd. EUR), trinti, miltelių pavidalo, pelėsiniai ir kiti neapdoroti sūriai (26,5 mlrd. EUR), pyragai ir miltiniai konditerijos gaminiai (22,1 mlrd. EUR), dešros ir panašūs produktai (21,0 mlrd. EUR).

Atliekų susidarymas

2016 m. ES 27 maisto ruošimo ir gamybos srityje susidarė 36,1 mln. tonų atliekų, t. y. 1,4 proc. visų ES ekonominės veiklos vykdytojų ir namų ūkių atliekų. Didelę dalį šio bendro kiekio sudarė gyvūninės ir augalinės atliekos (pavojingos ir nepavojingos). Šios atliekos apima gyvūnų ir augalų audinių atliekas, dumblą, konservantų, riebalų ir aliejaus atliekas, biologiškai skaidžias atliekas.

2016 m. ES 27 maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamybos srityje susidarė 21,4 mln. tonų gyvūninių ir augalinių atliekų (pavojingų ir nepavojingų). Tai gerokai mažiau nei 2004 m., kai tokių atliekų susidarė 36,3 mln. tonų.

Nyderlanduose susidarė daugiausia tokių gyvūninių ir augalinių atliekų (30,3 proc. viso ES kiekio). Priešingai tendencijai ES, 2004–2016 m. maisto ruošimo ir gamybos srityje susidarantis atliekų kiekis išliko gana stabilus. Priešingai, daugelyje valstybių narių, įskaitant Lenkiją, jis gerokai sumažėjo (nuo 7,0 mln. tonų iki tik 1,4 mln. tonų 2016 m.).

Susijęs duomenų rinkinys: „Atliekų susidarymas“ (anglų k.).

Prekyba žemės ūkio produktais, maisto produktais ir gėrimais

Prekyba žemės ūkio produktais yra žemės ūkio prekių ir paslaugų pirkimas ir pardavimas. Jei šalis gali pagaminti daugiau nei suvartoja, perteklių galima iškeisti į kitas prekes ir paslaugas. Kodėl prekiaujama žemės ūkio prekėmis? Priežasčių gali būti daug: nėra vietinių alternatyvų (pavyzdžiui, kai kurie kultūriniai augalai auginami tik tam tikromis klimato sąlygomis) arba kai kurios šalys ir regionai gali pasiūlyti pigesnes, geresnės kokybės, saugias, tvariai pagamintas ir maistingas prekes. Prekyba savo ruožtu gali padėti gauti užsienio valiutos, paskatinti užimtumą eksportuojančiose pramonėse šakose, padėti pramonei gauti pajamų ir vartotojams suteikti galimybę konkurencingomis kainomis ilgesnį laiką (sezoniškumo požiūriu) įsigyti kokybiškų prekių.

Pagal prekybos klasifikavimo sistemas žemės ūkio produktai gali apimti tris pagrindines grupes – gyvūnus ir gyvūninius produktus, augalininkystės produktus ir maisto produktus.

Europos Sąjunga (ES) yra didžiausia tarptautinės prekybos žemės ūkio produktais partnerė. ES 27 daugiausia importuoja grynas, neperdirbtas žemės ūkio prekes, o iš Europos Sąjungos daugiausia eksportuojami perdirbti maisto produktai. Daugiau informacijos rasite šiame straipsnyje. Didžiausia ES eksportuojamų žemės ūkio produktų grupė buvo maisto produktai ir gėrimai (54 proc.), po jos ėjo augaliniai produktai ir gyvūniniai produktai (po 23 proc.). Didžiausia importuojamų produktų grupė buvo augaliniai produktai (44 proc.), antroje vietoje – maisto produktai (34 proc.). trečioje – gyvūniniai produktai (22 proc.).

2019 m. visos ES 27 ir kitų pasaulio šalių tarpusavio prekybos žemės ūkio prekėmis vertė (importo ir eksporto suma) buvo 325 mlrd. EUR. Kadangi eksportas (182 mlrd. EUR) buvo didesnis už importą (143 mlrd. EUR), susidarė 39 mlrd. EUR užsienio prekybos balanso perteklius. 2002–2019 m. ES prekybos žemės ūkio produktais apimtis padidėjo daugiau kaip du kartus ir kasmet didėjo vidutiniškai po 5,0 proc.

Gyvūninių produktų kategoriją sudaro gyvi gyvūnai, mėsa, žuvis, vėžiagyviai ir bestuburiai vandens gyvūnai, pieno produktai, kiaušiniai, medus ir kiti gyvūninės kilmės produktai. 2019 m. ES užsienio prekybos šios kategorijos produktais balanso perteklius sudarė 7,3 mlrd. EUR. Užsienio prekybos pieno produktais (sūriu, pienu ir jogurtu) ir paukščių kiaušiniais (12,5 mlrd. EUR), mėsa ir valgomaisiais mėsos subproduktais (9,9 mlrd. EUR) ir gyvais gyvūnais (2,8 mlrd. EUR) perteklius ne tik kompensavo užsienio prekybos žuvimi, vėžiagyviais ir bestuburiais vandens gyvūnais balanso deficitą (17,7 mlrd. EUR), bet ir jį viršijo.

8 grafikas. Žemės ūkio produktų eksportas ir importas pagal produktų kategorijas, ES 27, 2019 m.
(mln. EUR)
Šaltinis – Eurostatas (COMEXT duomenų kodas – DS-016894)

Augalininkystės produktai apima grūdus, daržoves, sodininkystės produktus, vaisius, kavą, riebalus ir aliejų. 2019 m. ES užsienio prekybos šios kategorijos augalininkystės produktais balansas buvo neigiamas; šios prekybos deficitas (25,3 mlrd. EUR) daugiausia susidarė dėl prekybos valgomaisiais vaisiais ir riešutais deficito (13,9 mlrd. EUR), prekybos kava, arbata, mate ir prieskoniais deficito (7,6 mlrd. EUR) ir prekybos aliejinių kultūrų sėklomis ir vaisiais deficito (7,1 mlrd. EUR).

Maisto produktų kategoriją sudaro įvairių rūšių perdirbtos prekės, pagamintos iš augalinių ir gyvūninių produktų, pvz., cukrus, gėrimai, tabakas ir paruošti pašarai gyvūnams. 2019 m. ES užsienio prekybos šios kategorijos maisto produktais balanso perteklius sudarė 51,1 mlrd. EUR. Šis užsienio prekybos balanso perteklius susidarė dėl prekybos nealkoholiniais ir alkoholiniais gėrimais bei actu pertekliaus (25,7 mlrd. EUR) ir prekybos gaminiais iš javų, miltų, krakmolo arba pieno pertekliaus (13,7 mlrd. EUR).

Kas yra pagrindiniai ES prekybos žemės ūkio produktais partneriai?

Kai Jungtinė Karalystė dar buvo valstybė narė, ji buvo pagrindinė ES 27 prekybos žemės ūkio produktais partnerė. 2019 m. kitų ES valstybių narių į Jungtinę Karalystę eksportuotų žemės ūkio prekių vertė buvo 46,7 mlrd. EUR ir sudarė 25,1 proc. visos ES 27 eksportuotų žemės ūkio prekių vertės, o importuotų žemės ūkio prekių vertė buvo 19,7 mlrd. EUR ir sudarė apie 12,9 proc. šių prekių importo vertės.

Antra pagal svarbą ES žemės ūkio prekių eksporto rinka buvo Jungtinės Amerikos Valstijos (11,6 proc. arba 12,6 mlrd. EUR), trečia – Kinija (5,8 proc. arba 10,8 mlrd. EUR). 2019 m. antra ir trečia pagal svarbą žemės ūkio produktų importuotojos į ES atitinkamai buvo Brazilija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

9 grafikas. ES išorės prekyba žemės ūkio produktais pagal pagrindinius partnerius, ES 27, 2019 m.
(ES 27 eksporto ir importo procentinės dalys)
Šaltinis – Eurostatas (COMEXT duomenų kodas – DS-016894)

Platinimo etapas

Maisto produktų ir gėrimų platintojai tarpininkauja gamintojams ir vartotojams; platintojai gali būti didmenininkai ir mažmenininkai. Paprastai kalbant, didmenininkai yra gamintojų ir mažmenininkų arba dviejų gamintojų tarpininkai.

Maisto produktų ir gėrimų sektoriaus didmenininkai, mažmenininkai ir paslaugų teikėjai

2017 m. ES buvo 203 000 įmonių, kurių specializacija buvo didmeninė prekyba maisto produktais ir gėrimais, ir 719 000 įmonių, kurių specializacija buvo maisto produktai ir gėrimai arba veiklos sritys, kuriose vyrauja šios prekės. Be to, ES buvo apie 1,5 mln. su maisto produktais ir gėrimais susijusias paslaugas teikiančių įmonių – restoranų, barų, kavinių ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikėjų.

ES maisto produktų ir gėrimų platinimo įmonės yra itin svarbūs darbdaviai. 2017 m. didmeninės ir specializuotos mažmeninės prekybos maisto produktais ir gėrimais srityje, taip pat restoranuose, baruose, kavinėse ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų įmonėse dirbo 10,6 mln. žmonių. Be to, dar 5,0 mln. žmonių dirbo nespecializuotose parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba maisto produktais ir gėrimais.

Dėl kavinių ir restoranų kultūros bei turizmo didesnė aptariamos srities įmonių koncentracija yra pietinėse valstybėse narėse; pavyzdžiui, Portugalijoje viena gėrimų pardavimo vartoti vietoje paslaugas siūlanti įmonė – baras arba kavinė – teko 234 -iems gyventojams, Ispanijoje – 255 -iems gyventojams, o Graikijoje – 291 -am gyventojui.

Susiję duomenų rinkiniai: „Didmenininkai“ (anglų k.) ir „Mažmenininkai“ (anglų k.).

Transportas

Žinoma, grandinėje „nuo ūkio iki stalo“ žaliavinei žemės ūkio produkcijai nugabenti iš gamintojų vartotojams naudojamas transportas. Tos kelionės atstumas ir įvairių rūšių transporto tinklas, kuriuo vežami maisto produktai, gali labai skirtis. Be kitų veiksnių, tai priklauso nuo to, kaip greitai genda prekės, ir nuo poreikio jas išlaikyti šviežias ir geros kokybės. Pavyzdžiui, vienus žemės ūkio ir maisto produktus reikės laikyti užšaldytus, kitus – atšaldytus arba kontroliuojamoje aplinkoje, dar kiti bus vežami sausoje talpykloje arba talpykloje, kurioje yra kondicionuojamas oras.

Kasmet ES sunkvežimiai keliais perveža milijardus tonų žemės ūkio ir maisto produktų. 2017 ir 2018 m. ES 27 registruoti sunkvežimiai (kurių keliamoji galia didesnė kaip 3,5 tonų) keliais pervežė apie 1,2 mlrd. tonų pirminių žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės produktų. Šis skaičius apima ES pagamintas prekes ir importą iš ES nepriklausančių valstybių, Be to, 2017 m. ES registruotais sunkvežimiais pervežta 1,5 mlrd. tonų maisto produktų, gėrimų ir tabako.

10 grafikas. Žemės ūkio ir maisto produktų vežimas keliais, ES 27, 2010–2018 m.
Šaltiniai – Eurostatas (road_go_ta_tg) ir (road_go_ta_dctg)

Reikėtų pažymėti, kad į šiuos skaičius nėra įtrauktas ES keliais ne ES registruotais sunkvežimiais ir mažesnės kaip 3,5 tonų keliamosios galios sunkvežimiais pervežtų produktų svoris. Tai svarbu ES pasienio šalių atveju, nes dalis tarptautinių pervežimų nepatenka į šią statistiką.

Vienas iš krovininio transporto srityje naudojamų matavimo vienetų yra tonkilometris (tkm). Jis reiškia vienos tonos prekių nuvežimą tam tikros rūšies transportu vieną kilometrą. Šioje analizėje šis matas vadinamas krovinių apyvarta. 2017 m. ES registruotais sunkvežimiais, kurių keliamoji galia didesnė kaip 3,5 tonos, pervežtų krovinių, kuriuos sudarė žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės produktai, apyvarta buvo 195 mlrd. tonkilometrių. o 2018 m. – 191 mlrd. tonkilometrių. 2017 m. maisto produktai, gėrimai ir tabakas buvo nuvežti 288 mlrd. tonkilometrių. Palyginimui, tai reiškė, kad kiekviena tokių keliais vežtų kombinuotų prekių tona buvo nuvežta vidutiniškai 176 km.

ES registruotais sunkvežimiais keliais vežami labai įvairūs produktai, tačiau keliais vežtų krovinių, kuriuos sudarė kombinuotos žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės produktų, maisto produktų, gėrimų ir tabako grupės, krovinių apyvarta 2017 m. buvo didesnė už bet kurios kitos produktų grupės. 2017 m. šioms kombinuotoms prekių grupėms teko 27,5 proc. visos krovininio kelių transporto, kuriam buvo naudojami ES registruoti sunkvežimiai, krovinių apyvartos ir 20,8 proc. viso keliais vežtų krovinių svorio tonomis.

Didžioji dauguma (85,4 proc. prekių, matuojant tonomis, 2017 m.,) žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės produktų ES registruotais sunkvežimiais buvo pervežti mažesniu kaip 300 km atstumu. Tai pasakytina ir apie 79,8 proc. maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių. Pažymėtina, kad abiem atvejais dauguma (atitinkamai 68,1 proc. ir 58,9 proc.) šių produktų buvo pervežti mažesniu kaip 150 km atstumu. Didžiąja dalimi taip buvo dėl to, kad daugelis žemės ūkio ir maisto produktų (visų pirma – šviežių) greitai genda, ir dėl to, kad yra daug regioninių gamintojų.

Didžiausią ES žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės produktų krovininio kelių transporto dalį (kaip ir kitų produktų atveju) sudarė nacionalinis krovininis kelių transportas, t. y. vežimas iš vienos į kitą tos pačios šalies vietą toje šalyje registruota transporto priemone. Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės produktų krovininio kelių transporto srityje nacionalinis transportas vyravo visose valstybėse narėse. Didžiausią dalį (didesnę kaip 99 proc.) toks transportas sudarė salų tipo valstybėse narėse, pvz., Kipre ir Airijoje, ir valstybėse narėse, turinčiose stiprias tarptautinio jūrų transporto jungtis, pvz., Suomijoje ir Švedijoje. Tarptautiniu krovininiu transportu vežtų žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės produktų dalis 15 proc. ribą viršijo tik keliose valstybėse narėse, pvz., Nyderlanduose ir Belgijoje, kuriose yra svarbių krovininių uostų, taip pat Liuksemburge, Slovėnijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

Vartojimo etapas

ES piliečiai gali įsigyti labai įvairių maisto produktų ir gėrimų. Tai, kas perkama, dažnai priklauso nuo vietos, regiono arba nacionalinės virtuvės ypatumų ir yra valstybės narės nacionalinio kultūrinio tapatumo dalis. Taip pat labai skiriasi pajamų dalis, kurią namų ūkiai išleidžia maisto produktams ir gėrimams.

2018 m. išlaidos maisto produktams ir gėrimams (įskaitant aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugas) kartu vidutiniškai sudarė 21,5 proc. ES 27 namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų. Iš šio bendro skaičiaus vidutiniškai 11,8 proc. išleista maisto produktams, 6,8 proc. – aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugoms, 1,6 proc. – alkoholiniams gėrimams ir 1,2 proc. – nealkoholiniams gėrimams. Tačiau šios dalys skirtingose valstybėse narėse labai skyrėsi. Didžiausią bendrą dalį aptariamos išlaidos sudarė Rumunijoje ir Estijoje (po 30,9 proc.), mažiausią – Liuksemburge (17,3 proc.) ir Vokietijoje (16,6 proc.).

Daugeliui žmonių išlaidos maisto produktams ir gėrimams – įprastinė išlaidų dalis, tačiau nemažai susiduria ir su maisto stygiumi. 2018 m. maždaug vienas iš dešimties (apie 11,9 proc.) vyresnių nei 16 metų amžiaus žmonių iš dalies arba beveik neišgalėjo įsigyti maisto, kuriame būtų mėsos, vištienos arba žuvies, arba lygiaverčio vegetariško maisto. Ši procentinė dalis buvo didžiausia (13,8 proc.) 55–64 metų amžiaus žmonių grupėje.

Europos Sąjungoje dėl skurdo daugybė žmonių negali visaverčiai maitintis. Tačiau didėjant vidutinėms pajamoms, produktai dažnai pakeičiami geresnės kokybės produktais ir daugiau naudojamasi aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugomis. Didėjant vidutinėms pajamoms, paprastai mažėja vidutinių išlaidų maisto produktams ir gėrimams dalis pajamose.

Iš ES socialinių ir ekonominių grupių didžiausią namų ūkio išlaidų dalį maisto produktams ir gėrimams skyrė bedarbiai (17,2 proc.) ir pensininkai (15,9 proc.), mažiausią – nefizinį darbą dirbantys asmenys (12,6 proc.). Didžiausią namų ūkio išlaidų dalį aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugoms skyrė nefizinį darbą dirbantys asmenys (5,4 proc.). Alkoholiniams gėrimams tenkanti namų ūkių vartojimo išlaidų dalis įvairiose socialinėse ir ekonominėse grupėse skyrėsi nedaug (0,9–1,1 procentinių punktų).

Taigi – kokiems maisto produktams ir gėrimams žmonės leidžia pinigus? Iš maisto produktų kategorijų visose valstybėse narėse didžiausia namų ūkių vartojimo išlaidų dalis teko mėsai (2015 m. ES vidurkis buvo 3,3 proc., tačiau Rumunijoje šis rodiklis siekė net 7,8 proc.).

Europos Komisija įgyvendino įvairių iniciatyvų, kuriomis skatinama sveika ir tvari mityba. Iš jų paminėtina 2007 m. iniciatyva, skirta dėl mitybos, antsvorio ir nutukimo kylančioms sveikatos problemoms ir apėmusi iniciatyvas, susijusias su maisto produktų ženklinimu, vaisių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programomis, sporto ir mokslinių tyrimų projektais. Be kitų tikslų, buvo siekiama: išvengti maistinių medžiagų trūkumo ir tiesioginių sveikatos problemų dėl antsvorio, skatinti vartoti saugų ir tvarų maistą, mažinti maisto atliekų kiekį ir didinti gyvūnų gerovę. Su antsvoriu arba nutukimu tiesiogiai susijusios sveikatos problemos daro ir ekonominį poveikį – patiriama su svoriu susijusių ligų gydymo išlaidų. Dėl nutukimo susergama įvairiomis lėtinėmis ligomis, įskaitant diabetą, vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas. Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas žmogaus svorį kilogramais padalijus iš jo ūgio kvadrato.

2017 m. antsvorio turėjo pusė (51,8 proc.) ES 27 gyventojų. 2017 m. kiek daugiau nei trečdalis (36,9 proc.) ES gyventojų turėjo antsvorio (KMI 25 ir didesnis, bet nesiekia 30), o 14,9 proc. buvo nutukę (KMI didesnis kaip 30). Šios procentinės dalys didėja. Ši tendencija buvo būdinga didžiajai daugumai valstybių narių, apie kurias turėta 2008 ir vėlesnių metų duomenų. Kai kuriose valstybėse narėse antsvorio turinčių gyventojų dalis gerokai išaugo; pavyzdžiui, Bulgarijoje tokių gyventojų dalis padidėjo nuo 50,8 proc. (2008 m.) iki apie 59,5 proc., o Rumunijoje – nuo 50,3 proc. (2008 m.) iki apie 62,9 proc. (2017 m.) (pastarojoje ši dalis buvo didžiausia tarp valstybių narių).

Antsvorio turinčių ir nutukusių žmonių dalis paprastai priklauso nuo amžiaus ir didžiausią lygį pasiekia 55–74 metų amžiaus grupėje, o vyresnio amžiaus žmonių grupėje vėl yra mažesnė. Tarp ES gyvenančių jaunų suaugusių žmonių, kuriems yra nuo 18 iki 24 metų, antsvorio turėjo arba buvo nutukę kiek daugiau nei penktadalis (2014 m. – 22,1 proc.). Tačiau tarp suaugusių žmonių, kuriems yra nuo 65 iki 74 metų, antsvorio turėjo arba buvo nutukę beveik du trečdaliai (2014 m. – 66,4 proc.).

1 lentelė. Antsvorio turinčių gyventojų dalis pagal lytį ir amžių, 2014 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (hlth_ehis_bm1e)

Iš šių duomenų aiškiai matyti, kad, formuojant politiką, būtina skatinti sveiką ir tvarią įvairių kartų žmonių mitybą ir tvarų maisto vartojimą.

Susiję duomenų rinkiniai: „Vartojimo išlaidos“ (anglų k.),„Socialinė ir ekonominė struktūra“ (anglų k.) ir „Nutukimas“ (anglų k.).

Atliekų susidarymas

2016 m. ES 27 namų ūkiuose susidarė 187,4 mln. tonų atliekų, t. y. 8,3 proc. visų ekonominės veiklos vykdytojų ir namų ūkių atliekų. Šios atliekos apima plastiką, metalą, aprangą ir dar daug kitokių atliekų. 2016 m. visame namų ūkių atliekų kiekyje 28,3 mln. tonų sudarė gyvūninės ir mišrios maisto atliekos ir augalinės atliekos.

11 grafikas. Atliekų susidarymas vykdant įvairią ekonominę veiklą ir namų ūkiuose, ES 27, 2016 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)

2004–2016 m. laikotarpiu namų ūkiuose susidarantis gyvūninių ir mišrių maisto atliekų ir augalinių atliekų kiekis padidėjo du kartus (+104,1 proc.). Tai aiškiai rodo, kad ateityje ES turės spręsti maisto atliekų problemą.

Susijęs duomenų rinkinys: „Atliekų susidarymas“ (anglų k.).

Išvada

Pastangos spręsti atliekų, svorio ir piliečių sveikatos problemas, kartu užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą ir švelninant klimato kaitos poveikį, turės įtakos visai maisto tiekimo grandinei. Tai turės įtakos tam, ką ir kaip augins ir gamins ūkininkai ir žuvininkystės veiklos vykdytojai. Tai turės įtakos maisto produktų pakavimui, ženklinimui ir vežimui. Nuo to priklausys, kuo tarpusavyje prekiaus viso pasaulio prekybos partneriai. Be to, tai turės įtakos tam, kokį maistą valgysime ir ką gersime. Pirmasis šios naujos strategijos etapas – apžvelgti dabartinę padėtį.

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

• Parsisiųsti „Excel“ rinkmeną su statistiniais duomenimis apie grandinę „nuo ūkio iki stalo“ (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Ūkių struktūros tyrimas

Beveik visa statistika apie ūkius ir ūkininkus pagrįsta 2016 m. ūkių struktūros tyrimu. Atliekant šį tyrimą surenkama labai įvairios informacijos apie žemės ūkio valdas, įskaitant išsamius ūkių darbo jėgos charakteristikų duomenis. Ūkių struktūros tyrimas atliekamas kaip žemės ūkio srities surašymas kas 10 metų ir kaip kas trejus metus atliekamas atrankinis tyrimas.

Ekologinis ūkininkavimas

Duomenys renkami kasmet, juos, remdamosi suderintu klausimynu, teikia ES valstybės narės, Islandija, Norvegija, Šveicarija, Turkija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija ir Serbija. Šie kasmet renkami duomenys gaunami remiantis nacionalinių įstaigų, atsakingų už ekologinės gamybos sektoriaus veiklos vykdytojų sertifikavimą, administraciniais duomenimis. Iki 2007 ataskaitinių metų duomenys buvo teikiami savanoriškumo principu. Nuo 2008 ataskaitinių metų duomenys turėjo būti teikiami pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 889/2008, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007.

Augalininkystės statistika

Statistiniai duomenys apie augalininkystės produktus renkami pagal Reglamentą (EB) Nr. 543/2009 ir gaunami atliekant atrankinius tyrimus. Be to, jie papildomi administraciniais duomenimis ir ekspertų pastabomis pagrįstais įverčiais. Atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir statistikos rengimo praktiką, skirtingose ES valstybėse narėse remiamasi skirtingais šaltiniais. Už duomenų rinkimą pagal ES reglamentus atsako nacionalinės statistikos institucijos arba žemės ūkio ministerijos. Eurostatui siunčiami galutiniai duomenys kuo labiau suderinami. Eurostatas yra atsakingas už suvestinių ES duomenų parengimą. Apie žemės ūkio produktus renkami statistiniai duomenys apima daugiau kaip 100 skirtingų augalininkystės produktų.

Gyvulių ir mėsos statistika

Statistinius duomenis apie gyvulius ir mėsą valstybės narės renka pagal Reglamentą (EB) Nr. 1165/2008, kuriuo reglamentuojami statistiniai duomenys apie galvijų, kiaulių, avių ir ožkų bandas, statistiniai duomenys apie galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir naminių paukščių skerdimą ir jautienos, veršienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos produkcijos prognozės. Gyvulių sektoriaus tyrimuose dalyvauja pakankamas kiekis žemės ūkio valdų – jose, kartu paėmus, turi būti auginama ne mažiau kaip 95 proc. visų šalyje auginamų gyvulių, o tai nustatoma remiantis naujausiu žemės ūkio valdų struktūros tyrimu. Statistiniai duomenys apie auginamus galvijus ir kiaules rengiami dukart per metus, remiantis nustatytos gegužės arba birželio mėnesio ir nustatytos lapkričio arba gruodžio mėnesio dienos duomenimis.

Pieno ir pieno produktų statistika

Statistiniai duomenys apie pieną ir pieno produktus renkami pagal Sprendimą 1997/80/EB ir įgyvendinant Direktyvą 1996/16/EB. Šie duomenys apima pieno gamybą ūkiuose ir jo panaudojimą, taip pat pieninių apibūdinimą (struktūrą) ir jų vykdomą surinkimo ir gamybos veiklą. Kadangi pienininkystės įmonių yra mažai, nacionaliniams duomenims dažnai taikoma statistinių duomenų konfidencialumo sąlyga. Dėl to sunku pateikti suvestinius ES duomenis, o dalis šioje analizėje pateiktos informacijos parengta remiantis ne visų valstybių narių duomenimis (t. y. gali būti neįtrauktos kelios šalys). Viena vertus, iš šio negausaus skaičiaus įmonių gauti statistiniai duomenys gali padėti preliminariai įvertinti tendencijas. Kita vertus, norint parengti išsamią pieno sektoriaus apžvalgą, iš ūkių reikia gauti išsamią informaciją, o tai reiškia, kad galutiniai pieno gamybos rodikliai ES lygmeniu parengiami tik maždaug po metų nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pieno produktai registruojami pagal svorį. Todėl sunku palyginti įvairius produktus (pavyzdžiui, šviežią pieną ir pieno miltelius). Perdirbant pieną naudojami nenugriebto arba nugriebto pieno kiekiai yra labiau palyginami skaičiai.

Žemės ūkio sąskaitos

Žemės ūkio sąskaitos yra Europos sąskaitų sistemos (2010 m. ESS) palydovinė sąskaita. Jos apima ataskaitiniu laikotarpiu pagamintus žemės ūkio produktus ir suteiktas žemės ūkio paslaugas, kuriuos (-ias) žemės ūkio vienetai pardavė, taip pat žemės ūkio produktus, kurie buvo laikomi kaip atsargos ūkiuose arba žemės ūkio produktus ir paslaugas, kuriuos (-ias) žemės ūkio produkcijos gamintojai naudojo tolesniame perdirbimo etape. Žemės ūkio sąskaitų principai yra pritaikyti prie konkretaus žemės ūkio pramonės pobūdžio: pavyzdžiui, žemės ūkio sąskaitos apima ne tik vynuogių ir alyvuogių auginimą, bet ir žemės ūkio produkcijos gamintojų vykdomą vyno bei alyvuogių aliejaus gamybą naudojant pačių užaugintas vynuoges ir alyvuoges. Žemės ūkio sąskaitos apima informaciją apie pašarui naudojamų augalininkystės produktų suvartojimą ūkyje, taip pat apie produkciją, pagaminamą savarankiškai gaminant ilgalaikes gamybos priemones, ir žemės ūkio vienetų savo galutinį vartojimą. Žemės ūkio sąskaitas sudaro gamybos sąskaita, pajamų formavimo sąskaita, verslo pajamų sąskaita ir keli kapitalo sąskaitos elementai. Teikdamos duomenis apie atskirus gaminius, ES valstybės Eurostatui nurodo vertes bazinėmis kainomis ir jų sudedamąsias dalis (vertes gamintojo kainomis, subsidijas produktams ir mokesčius produktams).

Pesticidų vartojimas

Nuo 2011 ataskaitinių metų duomenys renkami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos, kuriuo nustatyta Bendrijos statistikos apie pesticidų, kaip augalų apsaugos produktų, pardavimą ir naudojimą sistemingo rengimo bendra sistema. Taikant suderintą medžiagų klasifikaciją, kiekviena veiklioji medžiaga priskiriama prie tam tikros pagrindinės grupės, produktų kategorijos ir cheminės klasės. Eurostatui leidžiama pagrindinės grupės arba produktų kategorijos lygmeniu skelbti nekonfidencialius šalių duomenis.

Augalų apsaugos produktai yra preparatai, sudaryti iš vienos ar daugiau veikliųjų medžiagų arba turintys vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų, naudotojui tiekiami, kaip yra supakuoti, ir skirti:

• augalams ar augaliniams produktams apsaugoti nuo visų kenksmingųjų organizmų arba užkirsti kelią tokių organizmų veikimui tiek, kiek tokios medžiagos ar preparatai nėra toliau apibrėžiami kitaip;
• daryti įtaką augalų gyvybiniams procesams, tačiau kitaip nei maistinės medžiagos (pvz., augimo reguliatoriai);
• augaliniams produktams konservuoti, tačiau atsižvelgiant, kiek tokioms medžiagoms ar produktams netaikomos Tarybos arba Komisijos specialios nuostatos dėl konservantų;
• nereikalingiems augalams sunaikinti arba
• nereikalingų augalų augimui kontroliuoti arba neleisti tokiems augalams augti.

Nepaisant to, bendros apibrėžties, kurią taikytų visos valstybės narės, nėra, taigi skirtingose šalyse atitinkamos produktų grupės gali labai skirtis, todėl palyginimo galimybės yra ribotos. Bet kokiam išsamiam vertinimui atlikti reikalinga papildoma informacija apie padėtį konkrečiose šalyse. Duomenys rodo veikliųjų medžiagų, t. y. komerciniame produkte esančių medžiagų, kurios daro pageidaujamą poveikį kontroliuojamiems organizmams (grybams, piktžolėms, vabzdžiams ir t. t.), kiekius. Pamatiniai duomenys paprastai išreiškiami per metus parduotos veikliosios medžiagos kiekiu kilogramais pagal kiekvieną pagrindinę funkcinę produktų kategoriją („Herbicidai. Stiebų ir samanų naikinimo priemonės“, „Fungicidai ir baktericidai“, „Insekticidai ir akaricidai“ ir kt.).

Duomenys apie pesticidų pardavimą apima žemės ūkio reikmėms ir ne žemės ūkio reikmėms skirtus pesticidus.

Pesticidų pardavimo statistikai įtakos turi su konfidencialumu susiję apribojimai. Šių apribojimų poveikis duomenims skiriasi priklausomai nuo valstybės narės, pesticidų rūšies ir metų. Iš duomenų apie 2011–2017 m. bendrą ES parduotą bendrą pesticidų kiekį konfidencialūs duomenys yra susiję su mažiau kaip 3 proc. parduoto pesticidų kiekio.

Mineralinių trąšų suvartojimas

Eurostatas skelbia du su neorganinėmis trąšomis susijusius duomenų rinkinius – (aei_fm_usefert) ir (aei_fm_manfert). Pirmojo duomenų rinkinio duomenys renkami iš valstybių narių ir tai yra azoto (N) ir fosforo (P) sunaudojimo žemės ūkyje įverčiai. Kitas duomenų rinkinys yra suvartojimo įverčiai, grindžiami iš „Fertilizers Europe“ gautais duomenimis apie Europos Sąjungoje parduotus mineralinių trąšų kiekius. Skaičiai, kuriuos, remdamasi parduotais mineralinių trąšų kiekiais, apskaičiuoja verslo asociacija „Fertilizers Europe“, paprastai atitinka šalių pateiktus sunaudotų azoto ir fosforo kiekių įverčius, tačiau dėl metodikos skirtumų jų tiesiogiai lyginti negalima.

Bendras azoto balansas

Azoto balansų apskaičiavimo metodika aprašyta Eurostato ir EBPO vadove dėl maisto medžiagų balansų. Į bendrą azoto balansą įeina visi į dirvožemį patekę ir jo pasišalinę kiekiai, o bendras azoto balanso perteklius apskaičiuojamas kaip visų į dirvožemį patekusių ir visų iš jo pasišalinusių kiekių skirtumas. Vienam hektarui tenkantis bendras azoto balanso perteklius apskaičiuojamas bendrą azoto balanso perteklių padalijant iš tiriamosios teritorijos ploto. Dabartinėje į Eurostato duomenų bazę įkeltų balansų versijoje tiriamoji teritorija yra žemės ūkio naudmenos. Reikėtų pažymėti, kad kai kuriose šalyse taikomos šiek tiek kitokios metodikos, pvz., Austrijoje ir Ispanijoje. Tai reiškia, kad pačiose šalyse laiko eilutės yra palyginamos, tačiau atskiros vertės neturėtų būti lyginamos su kitų šalių atskiromis vertėmis.

Žuvininkystės statistika

Žuvininkystės statistinius duomenis Eurostatas renka iš ES valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės (EEE) narių oficialių nacionalinių šaltinių. Šie statistiniai duomenys renkami taikant tarptautiniu mastu suderintas sąvokas ir apibrėžtis, kurias parengė Koordinavimo darbo grupė, sudaryta iš Eurostato ir kelių kitų tarptautinių organizacijų, atsakingų už žuvininkystės statistiką.

Europos žuvininkystės produkcijos statistika apima laimikį ir akvakultūros produkciją. Laimikiu vadinami visų rūšių ir klasių žvejybos vienetų (įskaitant žvejus, laivus, įrankius ir t. t.) visais (komerciniais, pramoniniais, pramoginiais ir pragyvenimo) tikslais sužvejoti žuvininkystės produktai. Žvejybos laivo vėliava naudojama kaip pagrindinis laimikį sugavusios šalies rodmuo. Be laimikio, Eurostatas taip pat renka statistinius duomenis apie iškrautus kiekius, t. y. visų žuvininkystės produktų kiekius (išreikštus produktų svoriu), iškrautus duomenis teikiančioje šalyje, neatsižvelgiant į tai, kokios šalies laivas iškrovė tuos produktus. Turi būti įtraukiami ir duomenis teikiančios šalies laivų ne ES uostuose iškrauti ir Į ES importuoti kiekiai. Akvakultūros produkcija – tai vandens organizmų (gėlavandenių ir jūrinių) auginimas kontroliuojamomis sąlygomis. Auginant akvakultūros produktus tam tikru būdu įsikišama į natūralų augimo procesą, pvz., taikomas reguliarus įveisimas, šėrimas ir apsauga nuo plėšrūnų. Verslinis auginimas taip pat reiškia asmeninę arba bendrąją auginamų išteklių nuosavybę.

Laimikio statistinius duomenis EEE valstybės narės Eurostatui teikia pagal šiuos ES teisės aktus:

• 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31);

• 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31);

• 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

Statistiniai duomenys teikiami naudojant iškrauto gyvojo svorio ekvivalentą (kitaip tariant, nurodomas iškrautas produkto svoris, padaugintas iš atitinkamo keitimo koeficiento). Taigi sugautų, bet neiškrautų žuvininkystės produktų kiekiai nėra įtraukiami. Teikdama statistinius duomenis apie iškrautus kiekius, kiekviena šalis pateikia metinius duomenis apie savo uostuose iškrautų žuvininkystės produktų kiekius ir vertes, kaip nustatyta 2006 m. gruodžio 18 d. Reglamente (EB) Nr. 1921/2006 dėl statistinių duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktus teikimo ir panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1382/91 (OL L 403, 2006 12 30). Teikdamos akvakultūros statistinius duomenis, nacionalinės institucijos pateikia statistinius duomenis apie akvakultūros produkciją, kaip nustatyta 2008 m. liepos 9 d. Reglamente (EB) Nr. 762/2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo ir panaikinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 788/96 (OL L 218, 2008 8 13).

ES valstybių narių statistiniai duomenys apie žvejybos laivyną rengiami remiantis Bendrijos žvejybos laivyno registru, kurį tvarko Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas. Islandijos ir Norvegijos statistiniai duomenys rengiami remiantis nacionalinių institucijų pateiktais laivyno dokumentais.

Atliekų susidarymas

Norint stebėti, kaip įgyvendinama atliekų politika, visų pirma kaip laikomasi panaudojimo ir saugaus šalinimo principų, reikia patikimos atliekų susidarymo ir tvarkymo įmonėse ir asmeniniuose namų ūkiuose statistikos. 2002 m. buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos, kuriuo sukurta suderintos Bendrijos statistikos rengimo šioje srityje sistema. Nuo 2004 ataskaitinių metų šiuo reglamentu reikalaujama, kad ES valstybės narės kas dvejus metus teiktų atliekų susidarymo, panaudojimo ir šalinimo duomenis. Šiuo metu turima 2004–2016 m. laikotarpio lyginių metų atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenų.

Verslo struktūros statistika

Verslo struktūros statistikos duomenimis iki smulkiausio veiklos lygmens (išskiriant kelis šimtus ekonomikos sektorių) apibūdinama ekonominės veiklos struktūra, vykdymas ir rezultatai. Verslo struktūros statistinius duomenis ES valstybės narės perduoda kasmet, remdamosi nuo 1995 m. taikoma juridine prievole. Verslo struktūros statistika apima visas verslo ekonomikos veiklos rūšis, išskyrus žemės ūkio veiklą ir asmenines paslaugas, o duomenis teikia visos ES valstybės narės, Norvegija, Šveicarija, kai kurios šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės. Duomenys renkami pagal veiklos sritis – paslaugos (I priedas), pramonė (II priedas), prekyba (III priedas) ir statyba (IV priedas) – ir pagal duomenų rinkinius. Kiekvienas priedas apima keletą duomenų rinkinių, kaip nurodyta Verslo struktūros statistikos reglamente. Daugumą duomenų renka nacionalinės statistikos institucijos (toliau – NSI), atlikdamos statistinius tyrimus, naudodamos verslo duomenų registrus arba imdamos duomenis iš įvairių administracinių šaltinių. Nacionaliniai finansų įstaigų arba centrinių bankų reguliavimo arba kontrolės biurai dažnai teikia finansų sektoriui reikalingą informaciją (NACE 2 red. K sekcija / NACE 1.1 red. J sekcija). Siekdamos užtikrinti aukštos kokybės verslo struktūros statistiką, valstybės narės taiko įvairius statistinius metodus, atsižvelgdamos į duomenų šaltinį, pvz., apibendrinimą, modeliais pagrįstą įvertinimą arba įvairių formų įvertinimą.

PRODCOM statistika

PRODCOM statistiniai duomenys suteikia išsamios informacijos apie tiriamuoju laikotarpiu parduotą fizinį produkcijos kiekį, tiriamuoju laikotarpiu parduotos produkcijos vertę ir – kai kurių produktų atveju – apie bendrą tiriamuoju laikotarpiu pagamintą produkcijos kiekį. PRODCOM tyrimas atliekamas remiantis PRODCOM sąrašu, sudarytu iš maždaug 3 900 produktų. Šiame sąraše naudojami aštuonių skaitmenų kodai grindžiami produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriaus (CPA) šešių skaitmenų pozicijomis, taigi ir keturių skaitmenų NACE 1.1 red. klasifikatoriumi. Nuo 2008 m. PRODCOM kodas siejamas su 2008 m. CPA klasifikatoriumi ir NACE 2 red. klasifikatoriumi. Nustačius sąsają su NACE klasifikatoriumi, NSI suteikta galimybė naudoti verslo duomenų registrą įmonėms, kurios gali būti tam tikro produkto gamintojos, nustatyti. PRODCOM sąrašas kasmet peržiūrimas.

Transporto statistika

Duomenys apie krovinių vežimą keliais rengiami remiantis mikroduomenimis, surinktais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 70/2012 dėl krovinių vežimo keliais statistinių ataskaitų. Suvestiniai skaičiai parengiami remiantis duomenis teikiančių šalių atliktais atrankiniais tyrimais. Šie duomenys apima kilometrų skaičių, tonkilometrių skaičių, transporto priemonių nuvažiuotų kilometrų skaičių ir reisų skaičių. Valstybės narės teikia su jų šalyje registruotomis transporto priemonėmis susijusius krovininio kelių transporto statistinius duomenis Vidaus vandenų transporto statistika suteikia informacijos apie krovinių vežimo ES vidaus vandenų kelių tinklu apimtį ir rezultatus. Šie statistiniai duomenys teikiami teritoriniu principu, t. y. kiekviena šalis teikia duomenis apie prekių pakrovimą, iškrovimą ir judėjimą savo nacionalinėje teritorijoje, kad ir iš kokia būtų įmonės kilmės šalis ar pirmojo pakrovimo ir paskutiniojo iškrovimo vieta.

Prekybos statistika

ES duomenys gaunami iš Eurostato COMEXT duomenų bazės. COMEXT yra Eurostato informacinė tarptautinės prekybos prekėmis duomenų bazė. Šioje duomenų bazėje kaupiami tiek naujausi, tiek senesni ES valstybių narių duomenys, be to, pateikiama nemažai ES nepriklausančių šalių statistikos. Eurostato svetainėje skelbiama suvestinė ir išsami tarptautinės prekybos statistika kas mėnesį parengiama naudojant COMEXT duomenimis. Kadangi COMEXT atnaujinama kasdien, svetainėje paskelbti duomenys gali skirtis nuo COMEXT duomenų, jei pastarieji buvo neseniai patikslinti.

Šiame straipsnyje žemės ūkio produktai klasifikuojami pagal Kombinuotosios nomenklatūros (KN) subpozicijas, remiantis Pasaulio muitinių organizacijos tvarkoma tarptautine klasifikacija, vadinama Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (SS). KN nomenklatūros 24 skirsniuose (dviejų skaitmenų kodų lygiu) klasifikuojami žemės ūkio produktai grupuojami į tris pagrindines rūšis – gyvūniniai, augaliniai ir maisto produktai. 15 skirsnis (gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti valgomieji riebalai; gyvūninis arba augalinis vaškas) įtraukti į augalinių produktų kategoriją.

Galutinio vartojimo išlaidos

Duomenis apie namų ūkių galutinio vartojimo išlaidas Eurostatas renka pagal tarptautinį Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių (COICOP), taikydamas 2010 m. ESS. Kiekvieno duomenų rinkinio perdavimo reikalavimai yra nustatyti 2010 m. ESS perdavimo programoje. COICOP duomenys turi būti perduoti per t + 9 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Namų ūkio vartojimo išlaidos klasifikuojamos pagal vartojimo paskirtį, vadovaujantis COICOP klasifikatoriumi (Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius, taip pat žr. 2002 m. sausio 23 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 113/2002). Susijusios COICOP kategorijos trijų skaitmenų lygmeniu yra šios:

• P010 – Maistas ir nealkoholiniai gėrimai
• P011 – Maistas
• P012 – Nealkoholiniai gėrimai
• P020 – Alkoholiniai gėrimai, tabakas ir narkotikai
• P021 – Alkoholiniai gėrimai
• P111 – Viešojo maitinimo paslaugos

Kūno masės indekso (KMI) statistika

KMI statistikos šaltinis yra Europos sveikatos tyrimas apklausos būdu. Šios statistikos paskirtis – teikti suderintus visų ES valstybių narių statistinius duomenis apie respondentų sveikatos būklę, gyvenseną (sveikatą lemiančius veiksnius) ir jų naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis. Kūno masės indeksas (KMI) matuojamas kaip žmogaus svorio santykis su jo ūgiu – taip gana tiksliai apibūdinamas kūno riebalų kiekis. KMI pripažįstamas kaip pats naudingiausias suaugusių (18 metų ir vyresnių) žmonių nutukimo matas, kai yra žinomi tik svorio ir ūgio duomenys. Jis apskaičiuojamas asmens svorį (kilogramais) padalijant iš jo ūgio (metrais) kvadrato. KMI = svoris (kg) / ūgis (m²)

KMI rezultatai (pagal PSO) skirstomi taip:

< 18,50: per mažas svoris;

18,50 – < 25,00: normalus svoris;

>= 25,00: antsvoris;

>= 30,00: nutukimas.

Aplinkybės

Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ (anglų k.), taikoma siekiant sukurti teisingą, sveiką ir ekologišką maisto tiekimo sistemą, yra viena pagrindinių Europos žaliojo kurso sudedamųjų dalių.

Ja siekiama penkių pagrindinių strateginių tikslų:

i) Užtikrinti tvarią maisto produktų gamybą

Tai apima tokias pastangas: stiprinti ūkininkų ir žvejų pastangas spręsti klimato kaitos problemą, apsaugoti aplinką ir išsaugoti biologinę įvairovę; gerokai sumažinti cheminių pesticidų, trąšų ir antibiotikų naudojimą bei priklausomybę nuo jų; toliau vystyti ekologinį ūkininkavimą; toliau remti ūkininkų ir žvejų pragyvenimą pereinamuoju laikotarpiu.

ii) Skatinti tvarų maisto perdirbimą ir tvarią praktiką galutinėje grandyje

Tai apima tokias pastangas: daryti įtaką vartotojų pasirinkimui, ką valgyti; peržiūrėti prekybos standartus; parengti mitybines sudėtis; patobulinti maisto pakavimą.

iii) Skatinti tvarų maisto vartojimą

Tai apima tokias pastangas: mažinti antsvorio turinčių ir nutukusių žmonių dalį ES; suteikti vartotojams daugiau galimybių užtikrinant geresnį maisto produktų ženklinimą; nustatyti minimalius, privalomus tvaraus maisto produktų viešojo pirkimo kriterijus.

iv) Mažinti maisto nuostolius ir švaistymą

Tai apima tokias pastangas: mažinti maisto nuostolius visoje tiekimo grandinėje; gerinti pakartotinį maistinių medžiagų ir perdirbtų žaliavų panaudojimą; stiprinti bioekonomikos, atliekų tvarkymo ir atsinaujinančiosios energijos sritis;

v) Kovoti su sukčiavimu maisto produktų srityje visoje tiekimo grandinėje

Tai apima tokias pastangas: gerinti maisto produktų atsekamumą ir įspėjimus.

Direct access to

Other articles

Tables

Database

Dedicated section

Publications

Methodology

Legislation

Visualisations

External links

• Visi straipsniai apie žemės ūkį (anglų k.)
• Agri-environmental indicators (anglų k.)
• Žuvininkystė (anglų k.)
• Atliekos (anglų k.)
• Verslo struktūros statistika (anglų k.)
• Transportas (anglų k.)

• Žemės ūkis (anglų k.)
• Žuvininkystė (anglų k.)
• Atliekos (anglų k.)
• Verslo struktūros statistika (anglų k.)
• Transportas (anglų k.)

• Žemės ūkis (agri) (anglų k.)
• Žuvininkystė (fish) (anglų k.)
• Atliekos (env_was) (anglų k.)
• Verslo struktūros statistika (sbs) (anglų k.)
• Transportas (anglų k.)

• Žemės ūkis (anglų k.)
• Žuvininkystė (anglų k.)
• Atliekos (anglų k.)
• Verslo struktūros statistika (anglų k.)
• Tarptautinė prekyba prekėmis (anglų k.)
• Transportas (anglų k.)

• Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės statistika — 2019 m. leidimas (anglų k.)

Metodika

• Žemės ūkis (anglų k.)
• Atliekos (anglų k.)
• Verslo struktūros statistika (anglų k.)
• Tarptautinė prekyba prekėmis (anglų k.)
• Transportas (anglų k.)

Teisės aktai

• Žemės ūkis (anglų k.)
• Žuvininkystė (anglų k.)
• Atliekos (anglų k.)
• Verslo struktūros statistika (anglų k.)
• Tarptautinė prekyba prekėmis (anglų k.)
• Transportas (anglų k.)

Kitos nuorodos

• Europos Komisija. Tvarumo maisto srityje užtikrinimo strategija „Nuo ūkio iki stalo“ (anglų k.)

Pastabos