Statistics Explained

Archive:Informacinės visuomenės statistika

This Statistics Explained article is outdated and has been archived - for recent articles on this topic see the articles Information society statistics - households and individuals and Information society statistics - enterprises.

2012 m. rugpjūčio mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė.
1 grafikas Interneto prieiga ir plačiajuostis internetas namų ūkiuose ES-27 2006–2011 m.
(visų namų ūkių proc.). Šaltiniai – Eurostatas (isoc_pibi_hiac) ir (isoc_pibi_hba)
2 grafikas. Interneto prieiga namų ūkiuose 2010 ir 2011 m.
(visų namų ūkių proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_in_h)
1 lentelė. IRT ir interneto paslaugų naudojimas 2009–2011 m.
(16–74 m. gyventojų proc.). Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_cfp_cu), (isoc_ci_ifp_iu) ir (isoc_ci_ac_i)
2 lentelė.Interneto naudojimo vieta 2011 m.
(16–74 m. interneto naudotojų proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_pibi_pai)
3 grafikas. Interneto naudojimo dažnumas 2011 m.
(16–74 m. gyventojų proc.). Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_ifp_iu) ir (isoc_ci_ifp_fu)
4 grafikas. Per 12 mėn. iki tyrimo internetu privačiam naudojimui prekių ar paslaugų užsisakę asmenys 2010–2011 m.
(16–74 m. gyventojų proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_ec_ibuy)
5 grafikas. Interneto naudojimas (bendruomenės tinklai, mokymasis, dalyvavimas pilietinėje ir politinėje veikloje) pagal amžiaus grupes ES-27 2011 m.
(gyventojų proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_bde15cua)
3 lentelė. Gyventojų naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai 2011 m.
(gyventojų proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_sk_cskl_i)
6 grafikas. Įmonių naudojimasis informacinėmis technologijomis pagal įmonės dydį ES-27 2011 m. sausio mėn.
(įmonių proc.). Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_in_en2), (isoc_ci_it_en2), (isoc_ci_cd_en2) ir (isoc_bde15ee)
4 lentelė. Įmonių naudojimasis informacinėmis technologijomis 2011 m. sausio mėn.
(įmonių proc.). Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_in_en2), (isoc_ci_it_en2) ir (isoc_ci_cd_en2)
7 grafikas. Įmonių naudojimasis judriuoju plačiajuosčiu interneto ryšiu 2010 m. sausio mėn. ir 2011 m. sausio mėn.
(įmonių proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_it_en2)
5 lentelė. Įmonės, internetu palaikiusios ryšius su valdžios institucijomis (pagal tikslą) 2011 m. sausio mėn. Šaltiniai – Eurostatas (isoc_bde15ee) ir (isoc_cieg_map)
8 grafikas. Įmonių naudojimasis RDA technologijomis (pagal tikslą, NACE, įmonės dydį) ES-27 2011 m. sausio mėn.(1)
(RDA naudojančių įmonių proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_cd_en2)
9 grafikas. Įmonių e. prekybos apyvarta 2010 m. (1)
(visos apyvartos proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_ec_evaln2)
10 grafikas. Internetu prekiaujančios įmonės ES-27 2009–2010 m.
(įmonių proc.). Šaltinis – Eurostatas (isoc_ec_eseln2)
11 grafikas. Internetu prekiaujančios ir perkančios įmonės arba įmonės, turinčios svetainę ar pradžios tinklalapį, ES-27 2010 m.(1)
(įmonių proc.). Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ec_eseln2), (isoc_ec_ebuyn2) ir (isoc_ci_cd_en2)

Šiame straipsnyje pateikiami nauji daugelio įvairių Europos Sąjungos (ES) informacinės visuomenės (anglų kalba) aspektų statistiniai duomenys. Informacinės visuomenės vystymosi pažanga laikoma itin svarbia ES pramonės konkurencingumui gerinti ir apskritai visuomenės ir ES ekonomikos poreikiams tenkinti.

Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) įvairiai veikia kasdienį žmonių gyvenimą tiek darbe, tiek namie, pavyzdžiui, bendraujant ar apsiperkant internetu. Todėl šios srities ES politika taip pat įvairi – nuo tam tikrų sričių, pvz., e. prekybos, reglamentavimo iki mėginimo apsaugoti asmens privatumą.

Svarbiausi statistiniai rezultatai

Namų ūkiai ir asmenys

Per pastarąjį dešimtmetį gyventojai ėmė kur kas plačiau naudoti IRT, nes jos tapo ir labiau prieinamos, ir pigesnės. Ribiniai metai buvo 2007 m., kai interneto prieiga atsirado daugumoje (55 proc.) ES-27 namų ūkių. Šis skaičius nuolat augo ir 2011 m. pasiekė 73 proc., nuo 2010 m. padidėjęs dar 3 proc. punktais. Plataus masto ir prieinamos kainos plačiajuostė prieiga – vienas iš būdų skatinti formuotis žiniomis pagrįstą ir išprususią visuomenę. Visose valstybėse narėse plačiajuostis internetas buvo dažniausia interneto prieigos forma: 2011 m. jį naudojo 67 proc. visų ES-27 namų ūkių, t. y. daugiau nei du kartus daugiau nei 2006 m. (žr. 1 grafiką).

Daugiausia (94 proc.) namų ūkių su interneto prieiga 2011 m. buvo Nyderlanduose (žr. 2 grafiką). Liuksemburgas, Švedija ir Danija taip pat nurodė, kad bent devyni iš dešimties namų ūkių šiose šalyse 2011 m. turėjo interneto prieigą. Mažiausias iš visų ES valstybių narių interneto prieigos rodiklis buvo Bulgarijos (45 proc.). Tačiau ir Bulgarijoje interneto prieigą turinčių namų ūkių sparčiai daugėja: 2010–2011 m. jų skaičius išaugo 12 proc. punktų. Tik Rumunijoje interneto prieiga yra mažiau nei pusėje namų ūkių .

2011 m. pradžioje šiek tiek daugiau nei septyni iš dešimties 16–74 m. ES-27 gyventojų buvo naudoję kompiuterį ir panašiai tiek pat jų buvo naudojęsi internetu. Kompiuteriu ir internetu yra naudojęsi bent devyni iš dešimties Švedijos, Nyderlandų, Liuksemburgo ir Danijos gyventojų. Bulgarijoje ir Rumunijoje mažiau nei pusė visų 16–74 m. gyventojų buvo naudojusis kompiuteriu ir internetu. 2011 m. daugiau nei pusė (57 proc.) visų ES-27 gyventojų naudojosi internetu informacijai apie prekes ir paslaugas surasti (žr. 1 lentelę).

Daugiau nei devyni iš dešimties (93 proc.) visų interneto naudotojų, kitaip tariant, ES-27 gyventojų, kurie naudojosi internetu per tris mėnesius iki IRT tyrimo, prie interneto jungėsi namuose (žr. 2 lentelę). Palyginimui – mažiau nei pusė šio pogrupio interneto naudotojų prie interneto jungėsi darbe (42 proc.), o tai savo ruožtu beveik du kartus daugiau nei gyventojų, kurie prie interneto jungėsi draugų, kaimynų ar giminių namuose (24 proc.). Didžioji dauguma interneto naudotojų prie interneto jungėsi kasdien (žr. 3 grafiką).

Taip pat išaugo asmenų, internetu užsisakiusių prekių ar paslaugų privačiam naudojimui, skaičius. 2011 m. 43 proc. 16–74 m. gyventojų nurodė, kad bent kartą yra pateikę užsakymą internetu – šis skaičius 3 proc. punkto didesnis nei 2010 m. (žr. 4 grafiką). Daugiau nei du trečdaliai Jungtinės Karalystės, Švedijos, Danijos ir Nyderlandų gyventojų teikė prekių ar paslaugų užsakymus internetu, o Latvijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Lietuvoje ir Italijoje šis rodiklis nesiekia vieno penktadalio. Mažiausi rodikliai buvo Bulgarijos (7 proc.) ir Rumunijos (6 proc.).

5 grafike pateikiama informacija apie tai, kaip gyventojai naudojasi interneto bendruomenės tinklais ir internete vykdo kitą gana naujovišką veikla, pvz., skaito vikio tekstus, skaito ir skelbia nuomones pilietiniais ar politiniais klausimais, dalyvauja interneto konsultacijose ar balsuoja internetu. 2011 m. vidutiniškai 38 proc. 16–74 m. ES-27 gyventojų buvo prisijungę prie bendruomenės tinklų, tačiau skirtingų amžiaus grupių atstovais šiomis paslaugomis naudojosi labai įvairiai. Bendruomenės tinklais naudojosi tik 11 proc. 55–74 m. gyventojų, o 16–24 m. amžiaus grupėje šis rodiklis buvo net 80 proc. Tai rodo, kad jaunimui bendruomenės tinklai labai svarbūs ryšiams palaikyti. Apskritai jauniausi naudotojai kur kas aktyviau (nei vyresnieji) vykdė visų keturių rūšių veiklą, pateikiamą 5 grafike.

2011 m. dauguma ES-27 gyventojų turėjo tam tikrų pagrindinių naudojimosi kompiuteriu įgūdžių, kad galėtų kopijuoti ar perkelti rinkmenas ar aplankus: 16–74 m. amžiaus grupėje šis rodiklis buvo 63 proc., o 16–24 m. – 89 proc. Mažiau nei pusė (43 proc.) gyventojų (16–74 m.) naudojosi pagrindinėmis aritmetikos formulėmis skaičiuoklėse, apytikriai trečdalis (31 proc.) buvo sukūręs elektroninių pristatymų ir vienas iš dešimties gyventojų (10 proc.) buvo parašęs kompiuterių programų. 16–24 m. amžiaus grupėje šie rodikliai buvo kur kas didesni. Du trečdaliai jaunimo naudojosi formulėmis skaičiuoklėse, beveik šeši iš dešimties jaunuolių buvo sukūrę elektroninių pristatymų, o vienas iš penkių – parašęs kompiuterių programų.

Įmonės

2011 m. pradžioje tik viena iš 20 ES-27 įmonių (dalyvavusių tyrime dėl įmonių naudojamų IRT) neturėjo interneto prieigos (žr. 6 grafiką), o didžioji dauguma (87 proc.) naudojosi fiksuotuoju plačiajuosčiu interneto ryšiu. Mobiliojo plačiajuosčio ryšio technologijos sparčiai plito, iš dalies todėl, kad įmonės savo darbuotojams dažniau suteikdavo 3G USB raktus, sumaniuosius telefonus ir kituos mobiliuosius prietaisus. Beveik pusė (47 proc.) visų ES-27 įmonių 2011 m. naudojosi mobiliuoju plačiajuosčiu ryšiu, t. y. 20 proc. punkto daugiau nei 2010 m. sausio mėn. Maždaug septynios iš dešimties ES-27 įmonių turėjo savo interneto svetainę. Panaši dalis įmonių internetu teikė elektroninius užpildytus blankus valstybės institucijoms.

2011 m. pradžioje interneto prieigą turinčių įmonių skaičius viršijo 90 proc. visose valstybėse narėse, išskyrus Rumuniją, Bulgariją ir Vengriją, ir tik Rumunijoje bei Bulgarijoje interneto svetainę turėjo mažiau nei pusė visų įmonių (žr. 4 lentelę). 2011 m. pradžioje daugiau nei trys ketvirtadaliai visų Suomijos įmonių prie interneto jungėsi mobiliuoju plačiajuosčiu ryšiu (žr. 7 grafiką). Šis rodiklis daug viršijo kitų valstybių narių rodiklius; dar tik Švedija, Austrija, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė pranešė, kad daugiau nei pusė jų įmonių naudojosi mobiliuoju plačiajuosčiu ryšiu.

2011 m. sausio mėn. apie tris ketvirtadalius visų ES-27 įmonių naudojosi internetu įvairiems blankams ar informacijai iš valdžios institucijų gauti, o šiek tiek mažiau (69 proc.) teikė joms užpildytus blankus internetu. Šioje grupėje dažniausiai buvo teikiamos PVM ir socialinių įmokų deklaracijos (žr. 5 lentelė).

Radijo dažninis atpažinimas (RFID) – technologija, kurią galima naudoti automatiniam tapatybės nustatymui ir sekimui. Ji tinka įvairiems objektams ir įvairioms situacijoms, bet dažniausiai ją naudoja gamintojai savo pagamintų produktų buvimo vietai nustatyti; transporto paslaugų įmonės savo transporto priemonėms sekti; ir prireikus buityje (pvz., norint rasti pasimetusius pažeidžiamų grupių asmenis). 8 grafike išsamiau apibūdinama 2011 m. sausio mėn. RFID naudojusių įmonių dalis ir parodoma, kad dažniausiai ES-27 įmonės naudojo RFID asmenų tapatybei nustatyti ir prieigai kontroliuoti.

2010 m. e. prekyba iš viso sudarė apie 14 proc. ES-27 įmonių, kuriose dirba bent dešimt asmenų, apyvartos: nuo 1 proc. Kipre iki 25 proc. Čekijoje (žr. 9 grafiką). 2010 m. apie 15 proc. ES-27 įmonių pardavė prekių ar paslaugų internetu ir beveik dvigubai tiek (35 proc.) įmonių pirko prekes ar paslaugas internetu (žr. 11 grafiką). Didžiausia internetu parduodančių įmonių procentinė dalis buvo apgyvendinimo paslaugų sektoriuje (58 proc.), o internetu perkančios įmonės daugiausia priklausė informacinių ir ryšių paslaugų sektoriui (60 proc.).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Statistikos specialistai supranta, kokių problemų kyla dėl sparčios technologijų raidos su internetu ir kitomis naujomis IRT prietaikomis susijusiose srityse. Šios srities pažanga labai didelė, o statistikos priemonės pritaikomos naujiems duomenų poreikiams tenkinti. Susijusi statistika iš tiesų kasmet vertinama iš naujo, kad geriau atitiktų naudotojų poreikius ir technologinių pokyčių spurtą.

Į tai atsižvelgta ir Eurostato tyrime dėl namų ūkių ir asmenų IRT naudojimo bei tyrime dėl įmonių IRT naudojimo. Atliekant šiuos metinius tyrimus nustatomi pagrindiniai su IRT susijusių pokyčių aspektai. Tam nagrinėjami tam tikro laikotarpio pagrindinių kintamųjų pokyčiai ir taip pat gilinamasi į kitus aspektus konkrečiu laiko momentu. Iš pradžių tyrimai buvo daugiausia skirti prieigos ir ryšio klausimams, tačiau vėliau į juos įtrauktos ir kitos temos (pvz., e. valdžia ir e. prekyba) bei socialinė ir ekonominė analizė, pvz., pagal regioninę įvairovę, lytį, amžių, išsilavinimo skirtumus ir asmens užimtumą (atliekant namų ūkių tyrimus) arba įmonių dydžio kategorijas (mažos, vidutinės ir didelės įmonės) (atliekant įmonių tyrimą). Be to, tyrimų aprėptis pritaikyta prie įvairių technologijų, kad taip pat būtų įtrauktos naujos produktų grupės ir ryšių technologijų diegimo galutiniams naudotojams (įmonėms ir namų ūkiams) priemonės.

Namų ūkiai ir asmenys

Namų ūkių tyrime dalyvauja namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra 16–74 m. Namų ūkių interneto prieigos duomenys rodo, kokia namų ūkių procentinė dalis turi interneto prieigą, kad visi pageidaujantys namų ūkio nariai galėtų naudotis internetu namie, pvz., tiesiog e. laiškui išsiųsti. Interneto naudotojais vadinami visi 16–74 m. asmenys, naudojęsi internetu per tris mėnesius iki tyrimo. Reguliarūs interneto naudotojai per tris mėnesius iki tyrimo naudojosi internetu vidutiniškai kartą per savaitę. Ataskaitinis šio tyrimo laikotarpis yra 2010 m. pirmasis ketvirtis; daugelyje šalių tyrimas vyko antrąjį ketvirtį. 2011 m. į tyrimą įtrauktas atskiras IRT įgūdžių modulis.

Dažniausios interneto prieigos technologijos – plačiajuostė ir telefono prieiga įprasta ar ISDN telefono linija. Plačiajuostę prieigą užtikrina skaitmeninės abonento linijos (DSL) ir spartaus duomenų perdavimo technologijos. Plačiajuosčių linijų pralaidumas yra didesnis nei ISDN, t. y. ne mažesnis kaip 144 kbit/s.

Kompiuteriu vadinamas asmeninis kompiuteris su viena iš populiariausių operacinių sistemų (Macintosh, Linux arba Microsoft); taip pat įtraukiami delniniai kompiuteriai arba delninukai (PDA).

Į asmenų užsakomas prekes ir paslaugas įtraukiami per dvylika mėnesių iki tyrimo patvirtinti apgyvendinimo užsakymai, įsigytos finansinės investicijos, dalyvavimas loterijose ir lažybose, interneto aukcionai ir tiesiogiai apmokamos internetu teikiamos informacinės paslaugos. Neįtraukiamos nemokamai internetu gautos prekės ir paslaugos. Taip pat neįtraukiami ranka rašytais e. laiškais padaryti užsakymai.

Įmonės

Įmonių IRT naudojimo tyrime apklausiamos bent 10 darbuotojų turinčios įmonės. Šių įmonių pagrindinė veikla yra apdirbamoji gamyba, elektros, dujų, garo ir vandens tiekimas, nuotekų valymas ir atliekų tvarkymas, statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, transportas ir sandėliavimas, apgyvendinimas ir maitinimo paslaugų veikla, informacija ir ryšiai, nekilnojamasis turtas, profesinė, mokslinė ir techninė veikla, administracinės ir aptarnavimo paslaugos bei kompiuterių ir ryšių įrangos remontas (kaip nurodyta NACE 2 red. C–N sekcijose, išskyrus 75 skyrių, bet įtraukiant 95.1 grupę). Finansų ir draudimo veikla (K sekcija) įtraukiama į tyrimą, tačiau neįtraukta į šį straipsnį.

Įmonių tyrime surinkti duomenys gali būti analizuojami pagal įmonės dydį (darbuotojų skaičių). Įmonės skirstomos pagal dydį į mažas (10–49 darbuotojai), vidutines (50–249 darbuotojai) ir dideles (250 ar daugiau darbuotojų).

IRT naudojimo duomenys skirstomi pagal tyrimo metus; didžioji duomenų dalis susijusi su padėtimi ataskaitinių (tyrimo) metų sausio mėn. 2011 m. į tyrimą įtrauktas atskiras naudojimosi viešosiomis paslaugomis modulis. Apskritai e. valdžios paslaugos Europoje plačiai prieinamos, tačiau valstybėse narėse šiomis paslaugomis naudojamasi labai nevienodai. Kai kurie iš šių skirtumų gali būti paaiškinami privalomu arba neprivalomu deklaracijų teikimu. Vienose valstybėse narėse šiuos administracinius veiksmus privaloma atlikti elektroninėmis priemonėmis, o kitose įmonėms palikta teisė teikti spausdintines deklaracijas (pvz., PVM ar socialinės apsaugos). Net jei šiuos duomenis privaloma teikti elektroninėmis priemonėmis, kai kurios įmonės statistiniuose tyrimuose gali nurodyti, kad jos jų nenaudoja, nes galbūt tai už jas atlieka trečioji šalis, teikianti užsakomąsias paslaugas.

Aplinkybės

Pagal plačiajuosčio ryšio technologijas galima vertinti interneto prieigą ir naudojimąsi juo, nes naudojantis plačiajuosčiu ryšiu galima greitai perduoti didelį duomenų kiekį nemažinant prieigos linijų pralaidumo. Formuojant IRT politiką pirmiausia atsižvelgiama į plačiajuosčio ryšio įsisavinimo rodiklį. Manoma, kad plačiai prieinama plačiajuostė prieiga labai svarbi, norint užtikrinti pažangių internetu teikiamų paslaugų, pvz., e. verslo, e. valdžios ar e. mokymosi, vystymąsi. Pagrindinė plačiajuosčio ryšio technologija tebėra skaitmeninės abonento linijos (DSL), tačiau vis labiau plinta kiti būdai, pvz., kabelio, palydovinis, optinio pluošto ir belaidžių vietinių linijų ryšiai.

Iki 2010 m. IRT srities ES politikos sistemą sudarė iniciatyva „i2010“ „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (KOM(2005) 229 galutinis), kuria siekta skatinti ES ekonomikos efektyvumą plačiau naudojant IRT. Atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą, 2008 m. balandžio mėn. strategija „i2010“ buvo atnaujinta, įtraukiant pagrindines 2008–2010 m. laikotarpio problemas.

2010 m. gegužės mėn. Europos Komisija patvirtino Komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010) 245 galutinis), kuriame išdėstyta strategija, kaip iki 2020 m. sukurti klestinčią skaitmeninę ekonomiką. „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ – viena iš septynių pavyzdinių iniciatyvų pagal pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“. Komunikate pateikiamos politikos kryptys ir veiksmai, kad skaitmeninis amžius būtų kuo naudingesnis visai visuomenei ir ekonomikai. Darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama septynioms prioritetinėms veiksmų sritims: bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimui, didesnei sąveikai, pasitikėjimo internetu ir jo saugumo stiprinimui, kur kas spartesnės interneto prieigos užtikrinimui, investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą skatinimui, skaitmeninio raštingumo įgūdžių stiprinimui ir įtraukčiai, ir IRT taikymui visuomenės problemoms, pvz., klimato kaitos ir senėjimo, spręsti.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Informacinės visuomenės statistika
Politikos rodikliai (t_isoc_pi)
Telekomunikacijų paslaugos (t_isoc_tc)
Kompiuteriai ir internetas namų ūkiuose ir įmonėse (t_isoc_ci)
Gyventojų e. įgūdžiai ir įmonių IRT kompetencija (t_isoc_sk)

Duomenų bazė

Informacinės visuomenės statistika
Politikos rodikliai (isoc_pi)
Telekomunikacijų paslaugos (isoc_tc)
Kompiuteriai ir internetas namų ūkiuose ir įmonėse (isoc_ci)
Gyventojų ir įmonių naudojimasis e. prekyba (isoc_ec)
Gyventojų e. įgūdžiai ir įmonių IRT kompetencija (isoc_sk)
Regioninė informacinės visuomenės statistika (isoc_reg)

Specialus skyrius

Metodika / Metaduomenys

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Kitos nuorodos

Taip pat žr.

Retrieved from "https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Archive:Information_society_statistics/lt&oldid=216176"