Archive:Europos Sąjungos ūkių ir žemės ūkio paskirties žemės statistika

Duomenys išgauti 2018 m. lapkričio mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2023 m. birželio mėn.

This Statistics Explained article has been archived on 23 July 2021.

Highlights

2016 m. ES buvo 10,5 mln. žemės ūkio valdų, iš kurių du trečdaliai – mažesni nei 5 ha.

2016 m. 173 mln. ha buvo naudojama žemės ūkio produkcijai – tai yra 39 proc. viso ES žemės ploto.

ES ūkių skaičius smarkiai mažėjo, tačiau produkcijai naudojamos žemės plotas liko stabilus.

ES ūkių ir žemės ūkio naudmenų pasiskirstymas pagal ūkių dydį 2016 m.
(%)
Šaltinis – Eurostatas (ef_m_farmleg)

Šis straipsnis – dalis straipsnių rinkinio, paimto iš Eurostato leidinio apie žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės statistiką 2018 m. redakcijos (anglų k.). Europos Sąjungoje labai daug labai įvairių ūkių. Jų būna visų dydžių, juose auginama įvairių augalų ar gyvūnų, taikomos įvairios valdymo struktūros, o vietovėms, kuriose jos įsikūrusios, būdingos įvairios geologinės, topografinės ir klimato sąlygos.

Full article

Ūkiai 2016 m.

2016 m. ES buvo 10,5 mln. žemės ūkio valdų

Trečdalis (32,7 proc.) visų ES žemės ūkio valdų (toliau – ūkiai) buvo Rumunijoje. Pagal šį rodiklį ji smarkiai lenkė kitas valstybes nares. Rumunijoje ūkių maždaug tiek pat, kiek toliau pagal šį rodiklį einančios Lenkijos (13,5 proc. viso ES 28 skaičiaus), Italijos (10,9 proc.) ir Ispanijos (9,0 proc.) kartu sudėjus.

Didžioji dauguma ES žemės ūkio valdų – šeimų ūkiai

Didžioji dauguma (96,0 proc. 2016 m.) ES žemės ūkio valdų priskiriami prie šeimų ūkių ^[1]. Iš tiesų, 2016 m. daugiau nei devyniuose iš dešimties ES ūkių (93,0 proc.) dirbo tik patys ūkininkai ir jų šeimų nariai. Visose valstybėse narėse šio tipo ūkiai dominavo. Palyginti reikšminga ne šeimos ūkių mažuma (27,3 proc. beveik 0,5 mln. ūkių) buvo Prancūzijoje ir Estijoje (21,0 proc.).

Dauguma ES ūkių nedideli

2016 m. du trečdaliai ES ūkių buvo mažesnio nei 5 hektarai (ha) ploto (žr. 1 grafiką). Šiems mažiems ūkiams kartais tenka svarbus vaidmuo mažinant skurdą kaimuose ir užtikrinant papildomų pajamų bei maisto. O ne mažesni kaip 50 ha ūkiai sudarė 6,9 proc. visų ES ūkių ir užėmė du trečdalius (68,2 proc.) ES žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) ploto. Taigi nepaisant to, kad vidutinis ES žemės ūkio valdos dydis 2016 m. buvo 16,6 ha, tik apie 15 proc. ūkių buvo tokio dydžio arba didesni.

1 grafikas. ES ūkių ir žemės ūkio naudmenų pasiskirstymas pagal ūkių dydį 2016 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ef_m_farmleg)

Toks pasiskirstymas buvo ypač akivaizdus Rumunijoje, kadangi šioje valstybėje narėje ūkių daugiausia: devyni iš dešimties ūkių (91,8 proc., arba 3,1 mln. ūkių) buvo mažesni nei 5 ha, tačiau 0,5 proc. ūkių, kurių dydis ne mažiau kaip 50 ha, savo veiklai naudojo pusę (51,1 proc.) visų šalies ŽŪN. Maži (iki 5 ha) ūkiai taip pat buvo būdingi Maltai (96,5 proc. viso skaičiaus), Kiprui (89,6 proc.), Bulgarijai (82,6 proc.), Vengrijai (81,4 proc.), Graikijai (77,3 proc.), Portugalijai (71,5 proc.) ir Kroatijai (69,5 proc.), taip pat ir tam tikriems kitų šalių regionams, kaip antai pietinėms Lenkijos dalims ar pakrančių regionams Ispanijoje ir Italijoje. Tam tikrose valstybėse narėse ir regionuose mažų ūkių skaičius atspindi auginamas kultūras (pvz., vyrauja mažos alyvmedžių giraitės ar vynuogynai), plačios aprėpties žemės ūkio nuosavybės teises, geologinius ir topografinius apribojimus.

Didesni ūkiai (ne mažiau kaip 50 ha) buvo kur kas dažnesni Liuksemburge (51,8 proc. ūkių), Prancūzijoje (41,3 proc.), Jungtinėje Karalystėje (38,6 proc.) ir Danijoje (35,3 proc.). Daugumoje valstybių narių didžioji dauguma ŽŪN buvo naudojama didesnių ūkių (ne mažiau kaip 50 ha).

ES ūkius galima suskirstyti į tris aiškias dydžio grupes

Vertinant plačiai, ES ūkiai priskiriami trims aiškioms grupėms: i) pusiau natūriniai ūkiai, kuriuose iš esmės daugiausia dėmesio skiriama maisto, skirto ūkininkams ir jų šeimoms, produkcijai, ii) maži ir vidutiniai ūkiai, paprastai valdomi (kaip įmonė) vienos šeimos, ir iii) didelės žemės ūkio įmonės, kurios dažniau turi tam tikrą teisinį statusą arba yra kooperatyvai.

Šie skirtumai aiškesni, jei ūkiai analizuojami pagal jų ekonominį dydį. Iš visų 10,5 mln. ūkių ES, 4,0 mln. standartinė produkcija per metus nesiekė 2 000 EUR ir jie sudarė tik 1 proc. visos ES žemės ūkio ekonominės produkcijos. Šie labai maži ūkiai yra (pusiau) natūriniai ir apie tris ketvirtadalius tokių ES ūkių suvartojo daugiau nei pusę savo produkcijos.

Dar 3,0 mln. ūkių ekonominė produkcija siekė 2 000–8 000 EUR per metus. Kartu šie labai maži ir maži ūkiai 2016 m. sudarė du trečdalius (67,6 proc.) visų ES ūkių.

Apie 304 000 ūkių (2,9 proc. viso ES skaičiaus) kasmetinė standartinė produkcija 2016 m. buvo ne mažiau kaip 250 000 EUR (kiekvieno ūkio atskirai) ir šiems ūkiams teko dauguma (55,6 proc.) viso ES žemės ūkio ekonominės produkcijos rodiklio. Šiuos ūkius galima pavadinti didelėmis žemės ūkio įmonėmis. Du iš penkių šių didelių ūkių turi tam tikrą teisinį statusą arba yra įforminti kaip grupinės valdos.

Didžiąją dalį (55,1 proc.) ES standartinės žemės ūkio produkcijos 2016 m. teko Prancūzijos (16,8 proc.), Italijos (14,2 proc.), Vokietijos (13,5 %proc.) ir Ispanijos (10,5 proc.) ūkiams. Nors Rumunijoje buvo sukoncentruota apie trečdalį visų ES ūkių, jiems teko tik 3,3 proc. ES standartinės produkcijos (žr. 2 grafiką).

2 grafikas. Ūkiai ir standartinė produkcija 2016 m.
(dalis bendrojo ES rodiklio, proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ef_m_farmleg)

ES ūkiuose ir toliau auginami įvairūs augalai ir gyvūnai

Ūkių tipų įvairovę taip pat galima iliustruoti tuo, kas juose auginama (priklausomai nuo to, ar ūkyje yra vykdoma kokia nors viena dominuojanti veikla). Laikoma, kad ūkis yra specializuotas, jei tam tikrai jo veiklai tenka bent du trečdaliai žemės ūkio valdos produkcijos arba dydžio. Kai kuriuose ūkiuose vykdoma įvairi veikla ir nei viena nėra dominuojanti.

Kai kurių ūkių specializacija yra augalininkystė, pvz., daugiausia auginamos lauko ar daugiametės kultūros (pvz., obuoliai, vynuogės ar alyvuogės), arba verčiamasi vien sodininkystės veikla. Kitų ūkių specializacija – gyvulininkystė ir gyvūniniai produktai, nuo ganomų galvijų iki grūdais šeriamų gyvūnų (pvz., kiaulių ar naminių paukščių). Ūkiuose taip pat gali būti auginamos įvairios kultūros ar įvairūs galvijai, arba vykdoma mišri veikla.

Galima sakyti, kad 2016 m. maždaug pusės (52,5 proc.) visų ūkių specializacija buvo augalininkystė, šiek tiek mažiau nei trečdalio (31,6 proc.) – lauko kultūrų auginimas, apie penktadalio (18,9 proc.) – daugiamečių kultūrų auginimas, o likusių (1,8 proc.) – sodininkystė. Šioje ūkių grupėje daugiausia buvo auginami šakniavaisiai (pvz., bulvės ir cukriniai runkeliai), lauko daržovės ir kitos lauko kultūros (šie ūkiai sudarė 16,4 proc. visų ES ūkių, žr. 3 grafiką). Šiek tiek mažiau ūkių (15,2 proc. visų ES ūkių) augino javus, aliejingąsias sėklas ir baltyminius augalus.

Dar ketvirtadalis (25,1 proc.) ES ūkių specializacija buvo gyvulininkystė: dažniausiai ūkiuose augintos avys, ožkos ir kiti ganomi galvijai (6,2 proc.) arba buvo verčiamasi pienininkyste (5,4 proc.). Beveik visą likusią dalį (21,1 proc.) sudarė mišrūs ūkiai, o nedidelė procentinė dalis nepateko nei į vieną kategoriją.

3 grafikas. Ūkiai pagal specializacijos tipą, ES 28 2016 m.
(dalis visų ES ūkių, proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ef_m_farmleg)

Daugelyje Viduržemio jūros regiono šalių (Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Kipre) ir taip pat Suomijoje dominavo augalininkystės ūkiai (daugiau nei 60 proc. visų ūkių), o šiaurės vakarų Europos dalyse (Beniliukso šalyse, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje) vyravo (daugiau nei 50 proc. visų ūkių) gyvulininkystė. Portugalijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje ir Kroatijoje daugiau nei 30 proc. ūkių buvo mišraus pobūdžio ^[2].

Žemės ūkio paskirties žemė 2016 m.

2016 m. ES ūkiai naudojo 173 mln. hektarų (ha) žemės ūkio produkcijai

Beveik trys ketvirtadaliai (71,5 proc.) ES žemės ūkio naudmenų koncentravosi vos septyniose valstybėse narėse. 2016 m. Prancūzijoje žemės ūkio tikslais naudota 27,8 mln. ha, Ispanijoje – 23,2 mln. ha, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje – po 16,7 mln. ha, Lenkijoje – 14,4 mln. ha, Italijoje – 12,6 mln. ha ir Rumunijoje – 12,5 mln. ha.

2016 m. ūkiai valdė šiek tiek mažiau nei pusę (47,1 proc.) viso ES žemės ploto

Du penktadalius (38,8 proc.) viso ES žemės ploto ES ūkiai valdė kaip ŽŪN, taip pat kaip miškingus plotus (6,2 proc.) ir kitą, ne žemės ūkio paskirties žemę (2,1 proc.). Kai kurių valstybių narių kaimo vietovėse dominavo žemės ūkio kraštovaizdžiai. Žemės ūkiui buvo naudojama apie du trečdalius Airijos (70,0 proc.) ir Jungtinės Karalystės (65,7 proc.) žemės ploto, šis rodiklis taip pat buvo ypač didelis Danijoje (60,9 proc.). O Suomijoje ir Švedijoje padėtis buvo visiškai kitokia – dominavo miškai, o žemės ūkio naudmenų rodikliai buvo atitinkamai 6,5 proc. ir 6,9 proc. viso žemės ploto. Šios dvi Šiaurės valstybės narės buvo vienintelės ES valstybės narės, kuriose žemės ūkio valdoms priklausantys miškingi plotai sudarė didesnę dalį nei žemės ūkio paskirties žemė.

4 grafikas. Ūkiams priklausanti žemė pagal žemės tipą 2016 m.
(proc. viso žemės ploto)
Šaltiniai – Eurostatas (ef_lus_main) ir (reg_area3)

Ūkiai ir žemės ūkio paskirties žemė. Padėties raida nuo 2005 iki 2016 m.

ES ūkių skaičius smarkiai mažėjo

Jau ilgą laiką ES ūkių skaičius mažėja. Vis dėlto tikslų išnykusių ūkių skaičių reikėtų vertinti atsargiai, nes kai kuriose šalyse šio rodiklio aprėptis sumažėjo dėl to, kad buvo padidinta dydžio, nuo kurio laikoma, kad tai yra ūkis, riba. Tai reiškia, kad ūkių skaičiaus bei tipo ir darbo jėgos charakteristikų laiko eilučių analizės duomenis reikėtų laikyti labiau orientaciniais nei tiksliais^[3].

Atsižvelgiant į minėtus aspektus, ES ūkių skaičius per palyginti trumpą laikotarpį (2005–2016 m.) sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Taigi, būtų galima sakyti, kad visose valstybėse narėse išnyko apie 4,2 mln. ūkių, kurių didžioji dauguma (apie 85 proc.) buvo maži ūkiai iki 5 ha. Per šį laikotarpį daugiausia ūkių išnyko Lenkijoje (apie 1,1 mln., arba 43 proc.), Rumunijoje (apie 0,8 mln., arba 20 proc.) ir Italijoje (apie 0,6 mln., arba 34 proc.). Ūkių mažėjo visose valstybėse narėse, išskyrus Airiją. Santykinai didžiausi rodikliai (beveik du trečdaliai visų ūkių) buvo Slovakijoje ir Bulgarijoje.

ES žemės ūkio produkcijai naudojamas žemės plotas išliko stabilus

Nepaisant smarkiai kritusio ūkių skaičiaus, žemės ūkio produkcijai naudojamos žemės plotas 2005–2016 m. iš esmės nekito (+0,2 proc.). ES lygmeniu šis žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimas koreliavo su didžiausių ūkių skaičiaus augimu ir žemės, kurią jie naudojo žemės ūkio reikmėms, ploto augimu (žr. 5 grafiką).

5 grafikas. ES ūkių skaičiaus ir žemės ūkio naudmenų ploto pokytis ES 28 2005–2016 m. pagal dydžio klases
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ef_m_farmleg)

Įvairiose valstybėse narėse šis pokytis atsispindėjo skirtingose dydžių klasėse. Prancūzijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje augo tik didžiausio dydžio kategorijos (100 ha ir daugiau) ūkių skaičius ir žemės ūkio naudmenų plotas, o visos kitos dydžio klasės susitraukė. Daugelyje kitų valstybių narių šis pokytis palietė mažesnes dydžio klases, pvz., 2005–2016 m. Italijoje ir Rumunijoje išaugo didesnių kaip 20 ha ūkių skaičius ir žemės ūkio naudmenų plotas, Vengrijoje ir Bulgarijoje – didesnių nei 10 ha ūkių skaičius.

Nors teisinę formą turinčių ūkių ES vis dar palyginti nedaug, iki 2016 m. jų skaičius išaugo apie 40 000. Šis augimas pastebėtas visose dydžio kategorijose, bet smarkiausiai – kalbant apie 100 ha ar didesnius ūkius.

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Ūkiai ir žemės ūkio paskirties žemė ES. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Beveik visa statistika apie ūkius ir ūkininkus pagrįsta 2016 m. ūkių struktūros tyrimu. Atliekant šį tyrimą surenkama labai įvairios informacijos apie žemės ūkio valdas, įskaitant išsamius ūkių darbo jėgos charakteristikų duomenis. Ūkių struktūros tyrimas atliekamas kaip žemės ūkio srities surašymas kas 10 metų, o tarp jų kas 3 ar 4 metus atliekamas atrankinis tyrimas.

Aplinkybės

Ūkininkavimas – tai įvairių kultūrų ir galvijų auginimas. Vykdant šią veiklą gaunamos svarbiausios pirminės mūsų maisto ir daugelio mūsų gėrimų sudedamosios dalys. Šiuos žemės ūkio produktus ūkiai gamina naudodamasi tam tikrais ištekliais ir paslaugomis. Išteklius arba gamybos veiksnius plačiąja prasme galima skirstyti į žemę, darbo jėgą, žinias, kapitalą ir verslumą. ES ūkininkavimo sektorius veikia pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP). Žemės ūkis turi neatsilikti nuo mokslo ir technologijų pažangos, o BŽŪP atitinkamai turi reaguoti į naujus iššūkius. BŽŪP jau ne kartą buvo pertvarkyta, o 2018 m. birželio 1 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl tolesnių pakeitimų, kurie galėtų būti įgyvendinti po 2020 m. Šios atnaujintos BŽŪP siūlomuose devyniuose tiksluose pabrėžiamas ūkių ir ūkininkų vaidmuo prisitaikant prie klimato kaitos keliamų iššūkių, gyvybingų kaimo vietovių kūrimas, kaimo kraštovaizdžių saugojimas, rūpinimasis aplinka ir maisto produktų bei sveikatos kokybe. Dėl šių ekonominių, su aplinka ir klimatu susijusių bei socialinių ir ekonominių iššūkių yra būtina, kad Europos kaimo bendruomenėse esminis vaidmuo tektų ūkininkams. Tai padeda paaiškinti, kodėl parama ūkių perėjimui kitoms kartoms ir naujų ūkininkų kartų skatinimui taip pat yra labai svarbi naujojo pasiūlymo dėl BŽŪP dalis.

Direct access to

Pastabos

↑ Terminu „šeimos ūkis“ vadinami ūkiai, kuriuos valdo šeima, ir kurių ne mažiau kaip 50 proc. nuolatinės žemės ūkio paskirties darbo jėgos sudaro šeimos nariai.
↑ Daugiau informacijos galima rasti rinkinio „Statistics Explained“ straipsnyje apie specializaciją
↑ Daugiau informacijos galima rasti rinkinio „Statistics Explained“ straipsnyje apie ūkių struktūros tyrimą (tyrimo aprėptį).

[1] Terminu „šeimos ūkis“ vadinami ūkiai, kuriuos valdo šeima, ir kurių ne mažiau kaip 50 proc. nuolatinės žemės ūkio paskirties darbo jėgos sudaro šeimos nariai.

[2] Daugiau informacijos galima rasti rinkinio „Statistics Explained“ straipsnyje apie specializaciją

[3] Daugiau informacijos galima rasti rinkinio „Statistics Explained“ straipsnyje apie ūkių struktūros tyrimą (tyrimo aprėptį).

[1]

[2]

[3]