Archive:Tarptautinė prekyba prekėmis

Duomenys išgauti 2020 m. kovo mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. birželio mėn.

This Statistics Explained article has been archived on 6 April 2021.

Highlights

2018 m. ES 27, Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai teko 42 proc. pasaulinės prekybos prekėmis.

2019 m. pagrindinė ES 27 eksporto partnerė buvo JAV, o importo – Kinija.

2019 m. mašinos ir transporto priemonės sudarė 41 % ES 27 eksporto ir 33 % ES 27 importo.

ES 28 tarptautinės prekybos prekėmis raida 2009–2019 m.

Šiame straipsnyje aptariama Europos Sąjungos (ES) tarptautinės prekybos prekėmis raida. Jame apžvelgiama ES dalis pasaulio importo ir eksporto rinkose, ES vidaus prekyba (ES valstybių narių tarpusavio prekyba), pagrindiniai ES prekybos partneriai ir produktų, kuriais prekiaujama daugiausia, kategorijos.

ES 27 dalis pasaulinėje prekyboje prekėmis sudaro apie 15 proc. Tarptautinės prekybos prekėmis vertė smarkiai (apie tris kartus) viršija tarptautinės prekybos paslaugomis vertę, nes kai kuriomis paslaugomis sunkiau prekiauti tarpvalstybiniu mastu.

Šis straipsnis yra dalis internete skelbiamo leidinio, kuriame pateikiama naujausia statistika apie tarptautinę prekybą prekėmis: informacija apie ES pagrindinius partnerius ir pagrindinius produktus, kuriais prekiaujama, konkrečias prekybos ypatybes ir bendrąsias aplinkybes.

Full article

Trys didžiausios tarptautinės prekybos dalyvės: ES, Kinija ir JAV

Nuo 2004 m., kai Kinija aplenkė Japoniją, trys didžiausios pasaulinės tarptautinės prekybos dalyvės yra ES 27, Kinija ir Jungtinės Valstijos (žr. 1 grafiką). 2018 m. ES 27 bendroji prekybos prekėmis (eksporto ir importo) vertė buvo 3 967 mlrd. EUR (pažymėtina, kad į šiuos duomenys neįtraukta ES vidaus prekyba), arba 50 mlrd. EUR daugiau nei Kinijos ir 342 mlrd. EUR daugiau nei Jungtinių Valstijų. Ketvirtoje vietoje pagal šį rodiklį buvo Japonija (1 260 mlrd. EUR).

1 grafikas. Pagrindiniai tarptautinės prekybos prekėmis dalyviai 2018 m.
(mlrd. EUR)
Šaltiniai – Eurostatas (ext_lt_introle) ir UNCTAD

2018 m. eksporto ir importo santykis buvo ypač didelis eksporto naudai Rusijoje ir Kinijoje (žr. 2 grafiką), taip pat ir absoliučiaisiais dydžiais, kalbant apie metinius prekybos pertekliaus rodiklius.

2 grafikas. Prekių eksporto ir importo santykis 2008 ir 2018 m.
(proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (ext_lt_introle) ir UNCTAD

2018 m. didžiausias metinis prekybos deficitas buvo Jungtinėse Valstijose (žr. 3 grafiką). Ši tendencija stebima visą pastarąjį dešimtmetį (remiantis turimais duomenimis).

3 grafikas. Tarptautinės prekybos prekėmis balansas 2008 ir 2018 m.
(mlrd. EUR)
Šaltiniai – Eurostatas (ext_lt_introle) ir UNCTAD

Vertinant eksporto ir importo srautus, 2018 m. pasaulinio prekių importo ir eksporto ES 27 dalis buvo antra pagal dydį (žr. 4 ir 5 grafikus): ES 27 prekių eksportas sudarė 15,5 proc. pasaulio rodiklio. ES lenkė tik Kinija (15,8 proc.), o trečiojoje vietoje pagal šį rodiklį buvo Jungtinės Valstijos (10,6 proc.).

4 grafikas. Pasaulinės prekių eksporto rinkos dalys 2018 m.
(pasaulinio eksporto proc.)
Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_introle) ir UNCTAD

2018 m. pagal importą Jungtinės Valstijos (15,8 proc.) lenkė ir ES 27 (13,7 proc.), ir Kiniją (13,0 proc.).

5 grafikas. Pasaulinės prekių importo rinkos dalys 2018 m.
(pasaulinio importo proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (ext_lt_introle) ir UNCTAD

ES išorės prekybai nuo 2012 m. būdingas perteklius

ES 27 tarptautinės prekybos prekėmis su likusio pasaulio sektoriumi vertė (ES išorės eksporto ir importo suma) 2019 m. buvo 4 067 mlrd. EUR (žr. 6 grafiką). Palyginti su 2018 m., tiek importas, tiek eksportas didėjo, bet importas (27 mlrd. EUR) padidėjo šiek tiek mažiau nei eksportas (73 mlrd. EUR). Todėl ES 27 prekybos perteklius padidėjo nuo 152 mlrd. EUR 2018 m. iki 197 mlrd. EUR 2019 m.

2009–2012 m. ES 27 eksportas sparčiai padidėjo nuo 1 184 mlrd. EUR iki 1 771 mlrd. EUR. 2012–2016 m. eksportas buvo palyginti stabilus, tačiau per kitus trejus metus padidėjo nuo 1 867 mlrd. EUR 2016 m. iki 2 132 mlrd. EUR 2019 m. Importo tendencijos buvo iš esmės tokios pat kaip eksporto: rodikliai padidėjo nuo 1 193 mlrd. EUR 2009 m. iki 1 666 mlrd. EUR 2011 m. 2011–2016 m. padėtis buvo palyginti stabili, tačiau per kitus trejus metus rodikliai padidėjo nuo 1 602 mlrd. EUR iki 1 935 mlrd. EUR 2019 m.

6 grafikas. ES 27 tarptautinės prekybos prekėmis raida 2009–2019 m.
(mlrd. EUR)
Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intertrd)

Kalbant apie ES valstybes nares, 2019 m. didžiausia ES 27 išorės prekybos dalis teko Vokietijai – jos prekių eksportas sudarė 29,6 proc. viso ES 27 prekių eksporto į ne ES šalis, o importas – daugiau nei penktadalį (21,0 proc.) viso ES 27 importo (žr. 7 grafiką). Kitos trys didžiausios eksportuotojos buvo vienintelės ES valstybės narės, kurių ES 27 eksporto dalis buvo dviženklė: Prancūzijos – 11,6 proc., Italijos – 11,0 proc. ir Nyderlandų – 10,3 proc. Be Vokietijos, 2019 m. daugiausiai prekių iš ne ES šalių importavo Nyderlandai (17,5 proc.), Prancūzija (10,7 proc.) ir Italija (9,5 proc.). Palyginti didelę Nyderlandų dalį galima bent iš dalies paaiškinti tuo, kad labai daug prekių į ES įvežama per Roterdamą – pagrindinį ES jūrų uostą.

7 grafikas. ES 27 išorės prekyba prekėmis 2019 m.
(ES 27 eksporto ir importo proc. dalis)
Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

2019 m. didžiausias ES 27 išorės prekybos prekėmis perteklius, būtent 224,3 mlrd. EUR, buvo Vokietijoje, kiek mažesnis – Italijoje (51,9 mlrd. EUR), Airijoje (40,6 mlrd. EUR) ir Prancūzijoje (39,2 mlrd. EUR). Didžiausias ES išorės prekybos prekėmis deficitas nustatytas Nyderlanduose (118,7 mlrd. EUR) ir Ispanijoje (30,7 mlrd. EUR) (žr. apačioje pateiktos *excel rinkmenos B lentelę).

Didžiausia ES vidaus prekybai tenkanti dalis - Liuksemburge ir Slovakijoje

Prekybos prekėmis tarp ES valstybių narių (ES vidaus prekybos) vertė pagal eksportą 2019 m. buvo 3 061 mlrd. EUR, t. y. 44 proc. daugiau nei ES 27 eksportas į ne ES šalis (ES išorės prekyba), siekęs 2 132 mlrd. EUR.

ES 27 vidaus prekyba (taip pat vertinama pagal eksportą) 2018–2019 m. padidėjo 1,5 proc. 2018–2019 m. eksporto augimas buvo dviženklis tik Kipre (16,4 proc.), o ES vidaus eksportas mažėjo tik Švedijoje (−0,6 proc.), Belgijoje (−0,3 proc.) ir Slovakijoje (−0,1 proc.). Kalbant apie importą, tik Kroatijoje (7,8 proc.) ir Portugalijoje (7,4 proc.) nustatytas didesnis nei 5 proc. augimas, o Airijos (−3,9 proc.), Belgijos (−1,4 proc.), Maltos (−1,3 proc.) ir Švedijos (−0,9 proc.) rodikliai mažėjo.

Kaip ir kalbant apie ES 27 išorės prekybą, iš visų ES valstybių narių 2019 m. Vokietija aktyviausiai dalyvavo ES 27 vidaus prekyboje – jos eksporto į kitas valstybes nares dalis sudarė 22,8 proc. viso ES 27 rodiklio, o importo iš kitų valstybių narių dalis – 23,2 proc. ES 27 rodiklio (žr. 8 grafiką). Vienintelė kita ES valstybė narė, kurios eksporto į kitas ES šalis dalis buvo didesnė nei dešimtadalis viso ES rodiklio, buvo Nyderlandai (13,5 proc.), vėlgi – dėl Roterdamo poveikio. Daugiau nei dešimtadalis vidaus importo rodiklio teko dar tik Prancūzijai (12,5 proc.).

8 grafikas. ES 27 vidaus prekyba prekėmis 2019 m.
(ES 27 eksporto ir importo proc. dalis)
Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

ES vidaus rinkos svarbą įrodo ir tai, kad visų ES valstybių narių (išskyrus Airiją) ES vidaus prekybos prekėmis (eksporto ir importo kartu) rodikliai viršijo išorės prekybos rodiklius (eksportas ir importas) (žr. 9 grafiką). Atskirų valstybių narių ES vidaus ir išorės prekybos prekėmis srautai, palyginti su bendrąja prekyba, buvo labai įvairūs, iš dalies dėl istorinių ryšių ir geografinės padėties. Didžiausia ES vidaus prekybai tenkanti dalis (daugiau kaip 75 proc. visos prekybos) buvo nustatyta Liuksemburge (82,0 proc.), Slovakijoje (79,5 proc.), Čekijoje (76,6 proc.) ir Vengrijoje (75,1 proc.), tuo tarpu Graikijoje ši dalis buvo 51,5 proc. , o Airijoje – 37,5 proc.

9 grafikas. ES 27 vidaus ir išorės prekyba prekėmis 2019 m.
(importas ir eksportas, visos prekybos proc. dalis)
Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

2009–2019 m. labai augo prekyba prekėmis su Kinija

2009–2019 m. ES 27 prekių eksporto tendencijos pagal pagrindinius prekybos partnerius buvo įvairios. Vertinant pagrindines prekybos partneres, ryškiausiai augo vidutinis metinis eksportas į Kiniją (9,9 proc.) ir Meksiką (9,5 proc.) (žr. 10 grafiką). Mažiausiai augo eksportas į Rusiją (3,3 proc.) ir Norvegiją (4,1 proc.).

Kalbant apie prekių importą, 2009–2019 m. pirmoji ir antroji vietos pagal vidutinį metinį augimą teko Meksikai (10,5 proc.) ir Turkijai (8,1 proc.). Mažiausiai augo importas iš Norvegijos (0,3 proc.) ir Rusijos (2,3 proc.) (šios dvi šalys buvo didžiausios energinių produktų eksportuotojos) bei Japonijos (2,2 proc.).

10 grafikas. ES 27 išorės prekyba prekėmis pagal pagrindinius prekybos partnerius 2009 m. ir 2019 m.
(mlrd. EUR)
Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_maineu)

2019 m. Jungtinės Valstijos tebebuvo svarbiausia ir kitas labai lenkianti ES 27 eksportuojamų prekių paskirties šalis – jos dalis buvo 18,0 proc. (žr. 11 grafiką). Jungtinė Karalystė buvo antroji pagal dydį ES 27 eksporto paskirties šalis (14,9 proc. viso ES 27 rodiklio). Trečioji vieta teko Kinijai (9,3 proc.). Septynioms didžiausioms ES 27 eksportuojamų prekių paskirties rinkoms (t. y. Jungtinėms Valstijoms, Jungtinei Karalystei, Kinijai, Šveicarijai, Rusijai, Turkijai ir Japonijai) teko beveik trys penktadaliai (59,3 proc.) viso ES 27 prekių eksporto.

11 grafikas. ES 27 pagrindiniai prekybos partneriai (prekių eksportas) 2019 m.
(ES 27 išorės eksporto proc. dalis)
Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_maineu)

Septynios didžiausios į ES 27 importuojamų prekių tiekėjos taip pat buvo ir septynios didžiausios ES 27 eksporto paskirties rinkos, tik šiuo atžvilgiu išsidėstė šiek tiek kita tvarka (plg. 11 ir 12 grafikus). Jų reikšmė ES 27 prekių importui buvo didesnė nei ES 27 prekių eksportui: šiek tiek daugiau nei trys penktadaliai (60,7 proc.) visų į ES 27 importuojamų prekių buvo iš šių septynių šalių. Kinijai teko beveik penktadalis (18,7 proc.) viso importo ir ji atitinkamai buvo didžiausia prekių tiekėja į ES 27 2019 m. Antrojoje ir trečiojoje vietose buvo gerokai atitolusios Jungtinės Valstijos (12,0 proc.) ir Jungtinė Karalystė (10,0 proc.).

12 grafikas. ES 27 pagrindiniai prekybos partneriai (prekių importas) 2019 m.
(ES 27 išorės importo proc. dalis)
Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_maineu)

Didelis prekybos perteklius mašinų bei transporto priemonių ir cheminių medžiagų sektoriuose

2014–2019 m. daugumos produktų grupių, kurių duomenys pateikti 13 grafike, ES 27 išorės eksporto vertė padidėjo, išskyrus energijos eksportą, kurio vertė sumažėjo 8,2 proc. Smarkiausiai (35,8 proc.) augo cheminių medžiagų eksportas. Daugiau nei 20 proc. taip pat augo maisto produktų ir gėrimų (22,7 proc.) ir žaliavų (20,1 proc.) eksportas.

Importo tendencijos buvo panašios, pvz., 2014–2019 m. smarkiai sumažėjo bendrasis energijos (−15,2 proc.) ES išorės importo lygis (pažymėtina, kad tam tikra sumažėjimo dalis gali būti paaiškinama kainų pokyčiais ir (arba) valiutų keitimo normų svyravimais, nes nafta pasaulinėse rinkose prekiaujama JAV doleriais). Tuo tarpu mašinų ir transporto priemonių ES išorės importas padidėjo 45,4 proc. Taip pat palyginti smarkiai augo cheminių medžiagų (28,6 proc.) ir kitų pagamintų prekių (24,1 proc.) importo rodikliai.

2019 m. ES 27 išorės prekybos prekėmis perteklius (197,1 mlrd. EUR) buvo nulemtas dideliu prekybos mašinomis ir transporto priemonėmis (237,1 mlrd. EUR) ir cheminėmis medžiagomis (171,6 mlrd. EUR) pertekliumi ir mažesnio masto pertekliumi maisto produktų ir gėrimų bei kitų pagamintų prekių sektoriuose. Šis perteklius nebuvo išlygintas dideliu prekybos energijos produktais deficitu (−258,2 mlrd. EUR) ir mažesniu deficitu (−26,1 mlrd. EUR) žaliavų sektoriuje.

13 grafikas. ES 27 išorės prekyba pagal pagrindinius produktus 2014 m. ir 2019 m.
(mlrd. EUR)
Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intertrd)

ES 27 prekių eksporto struktūra 2014–2019 m. beveik nekito (žr. 14 grafiką), tik 2,4 proc. punktų sumažėjo cheminių medžiagų rodiklis (nuo 16,7 proc. 2014 m. iki 19,1 proc. 2019 m.) ir 1,4 proc. punktų – energijos.

14 grafikas. ES 27 pagrindiniai eksportuojami produktai 2014 m. ir 2019 m.
(ES 27 išorės eksporto proc. dalis)
Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

Kalbant apie ES 27 importo struktūrą 2014–2019 m., labai sumažėjo energijos dalis: 7,6 proc. punktų nuo 26,3 proc. iki 18,7 proc. (žr.15 grafiką). Šį mažėjimą iš dalies lėmė mažėjančios energinių produktų kainos. O mašinų ir transporto priemonių dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 6,0 proc. punktų nuo 26,9 proc. iki 32,8 proc. Kitų produktų dalys keitėsi nedaug.

15 grafikas. ES 27 pagrindiniai importuojami produktai 2014 m. ir 2019 m.
(ES 27 išorės importo proc. dalis)
Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

Pagal 16 grafiką galima palyginti ES 27 importo ir eksporto struktūrą 2019 m., tačiau reikėtų turėti omenyje, kad apskritai eksporto lygis buvo 10,2 proc. didesnis nei importo. Labiausiai skiriasi energijos dalis – jos importuota beveik keturis kartus daugiau nei eksportuota. Šį skirtumą lygino mažesnis mašinų ir transporto priemonių bei cheminių medžiagų importo lygis.

16 grafikas. ES 27 pagrindiniai eksportuojami ir importuojami produktai 2019 m.
(ES 27 išorės eksporto ir importo proc. dalis)
Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Tarptautinė prekyba prekėmis. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika apibūdina ES valstybių narių tarpusavio prekybos prekėmis (ES vidaus prekyba) vertę ir kiekį, ir valstybių narių prekybos prekėmis su kitomis šalimis (ES išorės prekyba) vertę ir kiekį. Ši statistika – oficialus informacijos apie ES, jos valstybių narių ir euro zonos importą, eksportą ir prekybos balansą šaltinis.

Skelbiama kiekvienos duomenis pateikusios šalies statistika kiekvienos šalies partnerės atžvilgiu, remiantis keliais produktų klasifikatoriais. Vienas iš dažniausiai naudojamų gaminių klasifikatorių – Jungtinių Tautų (JT) Standartinis tarptautinės prekybos klasifikatorius (SITC 4 red.), pagal kurį galima lyginti viso pasaulio tarptautinės prekybos statistinius duomenis.

Rengiant ES išorės prekybos statistiką ES 27 laikoma vienu prekybos vienetu. Kitaip tariant, eksporto duomenys siejami tik su visos ES 27 eksportu į likusio pasaulio sektoriaus šalis, o ES išorės importo duomenys siejami su importu iš likusio pasaulio sektoriaus šalių (ne ES valstybių narių) į ES 27. Teikiant atskirų ES valstybių narių duomenis paprastai tarptautinės prekybos srautai nurodomi pasaulinės prekybos srautų atžvilgiu (įskaitant tiek ES vidaus, tiek ES išorės prekybos partnerius). Į ES valstybių narių tarpusavio prekybos (ES vidaus prekybos) statistiką įtraukiami kiekvienos valstybės narės registruojamų importuojamų ir eksportuojamų prekių duomenys.

ES išorės ir vidaus prekybos statistinės vertės nustatomos pagal eksportuojamų prekių FOB kainos principą ir pagal importuojamų prekių CIF kainos principą. Pateikiamos vertės aprėpia tik šias papildomas sąnaudas (vežimo ir draudimo), kurios siejamos su vežimu ES valstybės narės, iš kurios prekės eksportuojamos, teritorijoje (eksportuojamos prekės), ir su vežimo iki valstybės narės, į kurią prekės importuojamos, teritorijos (importuojamos prekės).

ES duomenys gaunami iš Eurostato pagrindinės tarptautinės prekybos prekėmis duomenų bazės – COMEXT. Šioje duomenų bazėje kaupiami tiek naujausi, tiek senesni ES valstybių narių duomenys, be to, pateikiama nemažai ES nepriklausančių šalių statistikos. Eurostato svetainėje skelbiami suvestiniai ir išsamūs tarptautinės prekybos prekėmis statistiniai duomenys kas mėnesį parengiami remiantis COMEXT. Kadangi COMEXT atnaujinama kasdien, svetainėje paskelbti duomenys gali skirtis nuo COMEXT duomenų (jei jie neseniai tikslinti).

ES 27 duomenys atitinka politinius ES sudėties pokyčius. Todėl Jungtinė Karalystė laikoma ES 27 išorės partnere. Vis dėlto iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtinė Karalystė bus vidaus rinkos dalis, todėl prekybos su Jungtine Karalyste duomenys tebėra pagrįsti ES valstybių narių tarpusavio prekybai taikomomis statistinėmis sąvokomis. Todėl importas iš kitų ES 27 išorės prekybos partnerių grupuojamas pagal kilmės šalį, o Jungtinės Karalystės duomenys atspindi išsiuntimo šalį. Praktiškai tai reiškia, kad į ES 27 iš Jungtinės Karalystės importuotos prekės buvo fiziškai vežamos iš Jungtinės Karalystės, bet dalies šių prekių kilmės šalis galėjo būti ne Jungtinė Karalystė. Dėl šios priežasties prekybos su Jungtine Karalyste duomenys nėra visiškai palyginami su prekybos su kitomis ES 27 išorės prekybos partnerėmis duomenimis.

1–5 grafikuose naudoti ES nepriklausančių pagrindinių prekybos partnerių duomenys paimti iš Jungtinių Tautų duomenų bazės UNCTAD. Dalims apskaičiuoti taikyta pasaulio prekybos sąvoka apibrėžiama kaip ES prekybos su ES nepriklausančiomis šalimis (šaltinis – Eurostatas) ir ES nepriklausančių šalių tarptautinės prekybos (šaltinis – UNCTAD) suma.

Aplinkybės

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika aktyviai naudojama priimant sprendimus tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmenimis. Įmonės gali naudoti tarptautinės prekybos duomenis rinkos tyrimams vykdyti ir prekybos strategijai rengti. Tarptautinės prekybos prekėmis statistika taip pat padeda ES institucijoms pasirengti daugiašalėms ir dvišalėms prekybos deryboms, formuoti ir įgyvendinti antidempingo politiką, makroekonominę ir pinigų politiką, vertinti bendrosios rinkos pažangą ar Europos šalių ekonomikos integraciją.

Prekybos raida gali būti ekonomikos augimo veiksnys. ES taikoma bendra prekybos politika, pagal kurią Europos Komisija derasi dėl prekybos susitarimų ir atstovauja ES interesams visų 27 valstybių narių vardu. Europos Komisija konsultuojasi su ES valstybėmis narėmis patariamuosiuose komitetuose, kuriuose aptariami įvairūs prekybos politikos klausimai, turintys įtakos ES, įskaitant daugiašales, dvišales ir vienašales priemones. Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai, todėl tik ES, o ne atskiros valstybės narės gali rengti teisės aktus dėl prekybos klausimų ir sudaryti tarptautinius prekybos susitarimus. Neseniai ši aprėptis išplėsta ir jai dabar priklauso ne tik prekyba prekėmis, bet ir prekyba paslaugomis, intelektinės nuosavybės klausimai ir tiesioginės užsienio investicijos (4 skyriuje).

Pasauliniu mastu daugiašaliai prekybos klausimai sprendžiami remiant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) (anglų k.). Jai priklauso 164 šalys (2020 m. kovo mėn.) ir dar kelios šalys siekia narystės. PPO nustato pasaulines prekybos taisykles, sudaro sąlygas prekybos deryboms ir padeda spręsti narių ginčus. Europos Komisija veda derybas su savo PPO partnerėmis. Ji dalyvavo pastarajame PPO daugiašalių prekybos derybų raunde (dar vadinamame Dohos vystymosi darbotvarke).